Skausmas sergant vėžiu

Kas sukelia skausmą sergant vėžiu? #

Skausmas sergant vėžiu yra dažnas, tačiau jis neturi būti toleruojamas. Šiandien egzistuoja veiksmingi būdai skausmui malšinti net ir pažengus ligai. Problema dažniausiai kyla ne dėl vaistų trūkumo, o dėl nepakankamos informacijos, baimių ar delsimo apie skausmą kalbėti. Nepaisant didžiulės pažangos šioje srityje, tyrimai parodė, kad beveik kas trečio onkologinio paciento skausmas nėra tinkamai kontroliuojamas.

Jei patiriate skausmą, būtinai apie tai informuokite savo gydytoją. Įvertinęs situaciją, gydytojas gali Jus nukreipti į skausmo kliniką arba paliatyviosios pagalbos centrą konsultacijai. Sunkiai sergantys pacientai, kuriems reikalingas kompleksiškas simptomų valdymas ir nuskausminimas, gali kreiptis į paliatyviosios pagalbos centrus savo sveikatos priežiūros įstaigose. Jei yra nustatyti specialieji nuolatinės slaugos pagalbos poreikiai, pagalba gali būti suteikiama ir namuose.

Kodėl skauda sergant vėžiu? #

Onkologinis skausmas dažniausiai nėra vienos priežasties pasekmė. Dažnu atveju jį lemia keli veiksniai, kurie gali veikti kartu arba keistis ligos ir gydymo eigoje.

Skausmą gali sukelti pats navikas, augdamas ir spausdamas gretimus audinius ar vidaus organus. Taip pat dažna priežastis yra metastazės, ypač kauluose. Kaulinės metastazės silpnina kaulo struktūrą, didina patologinių lūžių riziką ir gali sukelti nuolatinį, stiprų skausmą. Skausmas gali būti susijęs ir su uždegimu naviko ar metastazių vietoje, nervų rezginių ar kraujagyslių įtraukimu, vidaus organų kapsulių tempimu, pavyzdžiui, kepenų.

Kai kuriais atvejais skausmą sukelia funkciniai sutrikimai, tokie kaip žarnyno nepraeinamumas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje (ascitas) ar krūtinės ląstoje (pleurose). Skausmas gali atsirasti ir atliekant medicininius tyrimus ar procedūras, pavyzdžiui, biopsiją, stuburo ar kaulų čiulpų tyrimą. Svarbu žinoti, kad skausmo baimė neturėtų tapti priežastimi atsisakyti reikalingų tyrimų – visada verta iš anksto pasikalbėti su gydytoju apie galimus nuskausminimo būdus ir skausmo kontrolę procedūros metu.

Skausmas gali būti susijęs ne tik su pačia liga, bet ir su taikytu gydymu. Chemoterapija, spindulinė terapija, chirurginis gydymas ar kitos priešvėžinės priemonės kai kuriems žmonėms gali sukelti įvairaus pobūdžio skausmą.

Viena dažnų formų – neuropatinis skausmas, kuris atsiranda pažeidus nervus. Jis dažnai apibūdinamas kaip deginantis, aštrus, dilgčiojantis ar „šaudantis“. Toks skausmas gali būti susijęs tiek su gydymu, tiek su pačiu naviku. Chemoterapija ar tikslinė terapija gali sukelti periferinę neuropatiją – rankų ar kojų skausmą, tirpimą, dilgčiojimą, patinimą ar raumenų silpnumą.

Po chirurginių operacijų kai kurie žmonės patiria vadinamąjį fantominį skausmą – nemalonius pojūčius ar skausmą kūno dalyje, kuri buvo pašalinta. Nors tiksli šio reiškinio priežastis nėra iki galo aiški, jis yra realus ir reikalaujantis gydymo. Sąnarių skausmas (artralgija) gali pasireikšti vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, paklitakselį, aromatazės inhibitorius ar kai kurias hormonų terapijos rūšis. Intraveninė chemoterapija kartais sukelia spazmus, skausmą, dilgčiojimą ar niežulį injekcijos vietoje.

Chemoterapija ir tikslinė terapija taip pat gali sukelti mukozitą – burnos ar kitų virškinimo sistemos dalių gleivinės uždegimą ir opas, kurios dažnai būna skausmingos. Kaulų skausmas (ostealgija) gali atsirasti vartojant filgrastimą ar pegfilgrastimą – vaistus, skatinančius baltųjų kraujo kūnelių gamybą. Kai kuriais atvejais pasitaiko ir retesni, bet sunkūs reiškiniai, tokie kaip žandikaulio osteonekrozė, susijusi su bisfosfonatais, ar avaskulinė nekrozė, kuri gali išsivystyti ilgą laiką vartojant kortikosteroidus.

Spindulinė terapija taip pat gali sukelti specifinius skausmo sindromus. Skausmas gali atsirasti po brachiterapijos, dėl ilgo gulėjimo toje pačioje padėtyje gydymo metu, dėl gleivinių pažeidimo ar odos uždegimo (dermatito) tose vietose, kurios buvo švitintos. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir skausmo paūmėjimai – staigus skausmo sustiprėjimas gydytoje srityje.

Svarbu suprasti, kad vėžiu sergantys žmonės gali patirti skausmą įvairiais ligos etapais ir dėl skirtingų priežasčių. Kiekvienas skausmas yra svarbus ir vertas dėmesio – apie jį būtina kalbėti su gydytoju, nes tinkamas skausmo valdymas yra neatsiejama viso gydymo dalis.

Kodėl kartais skauda, nors tyrimai „nieko nerodo“? #

Pacientams dažnai kyla klausimas, kodėl stiprus skausmas jaučiamas net tada, kai kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas nerodo aiškių pakitimų. Tai gana dažna situacija. Skausmo intensyvumas ne visada tiesiogiai atitinka vaizdinių tyrimų rezultatus.

Skausmas gali būti susijęs su nervų pažeidimu, mikroskopiniais pakitimais ar aktyviu uždegimu, kurių įprasti tyrimai ne visada parodo. Kai kuriais atvejais aktyvesnius židinius gali padėti nustatyti PET tyrimas, tačiau net ir tuomet svarbiausias skausmo vertinimo kriterijus išlieka pats pacientas ir jo patiriami pojūčiai.

Kaip skausmas vertinamas? #

Svarbiausia suprasti, kad skausmo „nematuoja“ tyrimai – jį vertina pats pacientas. Todėl gydytojai dažniausiai prašo įvertinti skausmą balais nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia, kad skausmo nėra, o 10 – stipriausią įsivaizduojamą skausmą. Šis įvertinimas padeda spręsti, kokio stiprumo nuskausminimas reikalingas.

Dažniausiai naudojama VAS skalė nuo 0 iki 10, kur:
0 – skausmo nėra
10 – stipriausias įsivaizduojamas skausmas

Gydymo parinkimas dažnai orientuojamas būtent pagal šį įvertinimą:

• 0 reiškia, kad skausmo nėra
• 1–3 – lengvas skausmas
• 4–6 – vidutinio stiprumo skausmas
• 7–10 – stiprus skausmas

Be skaičiaus, gydytojui labai svarbu žinoti, kada skausmas prasidėjo, ar jis pastovus, ar priepuolinis, kur jis prasideda ir ar plinta, kas jį sustiprina ar sumažina, kokie vaistai jau buvo vartoti ir ar jie padėjo. Kuo tiksliau pacientas tai apibūdina, tuo lengviau parinkti tinkamą gydymą. Pasižymėkite:

• kada skausmas prasidėjo
• ar jis pastovus, ar protarpinis
• kur prasideda ir kur plinta
• kas jį sustiprina ar sumažina
• kokius vaistus jau bandėte ir ar jie padėjo
• ar skausmas yra stipresnis tam tikru dienos ar nakties metu
• ar bandėte kitus skausmo malšinimo būdus, pvz., mankštą, kineziterapiją, šilumą ir šaltį

Būklės įvertinimui taip pat gali būti atliekami fiziniai ir neurologiniai tyrimai:

Fizinis tyrimas: kūno apžiūra, kuria siekiama patikrinti bendruosius sveikatos požymius, įskaitant ligos požymių, pavyzdžiui, gumbų ar kitų neįprastų dalykų, patikrinimą.

Neurologinis tyrimas: klausimų ir testų serija, skirta patikrinti galvos, nugaros smegenų ir nervų funkciją. Tyrimo metu tikrinama jūsų psichikos būklė, koordinacija ir gebėjimas normaliai vaikščioti, taip pat kaip gerai veikia raumenys, jutimai ir refleksai.

Ar skausmo malšinimas pakankamas? #

Nuskausminimas laikomas nepakankamu, jei:

• skausmas trukdo miegoti
• riboja judėjimą ar kasdienę veiklą
• didėja nepaisant vartojamų vaistų
• pacientas priverstas „kentėti iki kitos dozės“

Tokiais atvejais gydymas turi būti peržiūrėtas ir sustiprintas. Tai nėra „nesėkmė“ ar ligos pablogėjimo ženklas – tai normalus gydymo proceso etapas.

Daugiau informacijos apie skausmo malšinimą – spauskite nuorodą.

Kada kreiptis į skausmo kliniką? #

Įprastai sakoma, kad jeigu skausmo intensyvumas yra daugiau nei 5 balai iš 10, jau reikia galvoti apie pagalbą. Jei šeimos gydytojo paskirti metodai nepadeda, o skausmas vis vien yra didesnis nei 5 balai ir jis sukelia daug kitų simptomų, pvz., nemigą, tuomet reikia ieškoti papildomos pagalbos. Pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti pasirinktos skausmo klinikos registratūroje.

Skausmo klinikos #

Čia pateikiamas valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skausmo gydymo paslaugas, sąrašas.

Taip pat yra įvairių privačių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skausmo gydymo paslaugas.

Skausmo ir diagnozavimo paslaugos namuose #

Nuo 2025 m. birželio 3 d. Nacionalinis vėžio centras (NVC) pradėjo teikti naują paslaugą onkologiniams pacientams – skausmo ir diagnozavimo paslaugą namuose.

Ši paslauga skirta pacientams, gyvenantiems Vilniuje ir 25 km spinduliu aplink sostinę, kuriems reikalinga specializuota skausmo terapija.

Paslaugą teikia kvalifikuoti NVC skausmo valdymo specialistai – gydytojai ir slaugytojai. Jie atvyksta į paciento namus, įvertina būklę, paskiria ar pakoreguoja gydymą, taip pat pasirūpina skausmo pompų užpildymu ir priežiūra. Tai leidžia pacientams išvengti papildomų vizitų į gydymo įstaigą ir suteikia galimybę komfortiškiau valdyti skausmą namų aplinkoje.

Paslauga teikiama darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio (išskyrus švenčių dienas).

Dėl paslaugos galima kreiptis skausmo valdymo telefonu: +370 639 15295.

Vaizdo įrašas. „Skausmo valdymas” #

Kviečiame žiūrėti seminarą, kuriame kartu su Švedijos Karolinskos instituto reabilitacinės medicinos gydytoja ir skausmo specialiste Indre Bilevičiūte Ljungar, skausmo klinikos gydytojais specialistais bei kanabinoidus tiriančiu mokslininku Aidu Adomaičiu aptariama skausmo mechanizmai ir tipai, kaip galima veiksmingai valdyti skausmą tiek vaistais, tiek nemedikamentiniais būdais, įvairios skausmo malšinimo galimybės bei apžvelgiamos pastarųjų metų studijos, atliktos su kanabinoidais.

Skausmo stebėjimas #

Skausmo valdymo metodų rezultatų stebėjimas gali padėti išsiaiškinti, kurie skausmo valdymo būdai jums geriausiai tinka. Pabandykite sudaryti paprastą naudojamų skausmo valdymo strategijų lentelę, nurodydami dienos laiką, technikos tipą, koks buvo jūsų skausmo lygis, kai pradėjote, ir koks jis buvo po to, kai atlikote techniką. Taip pat galite fiksuoti savo dienos aktyvumo lygį ir nuotaiką, kurie taip pat gali turėti įtakos jūsų skausmui. Reguliariai įveskite šiuos duomenis. Tai darydami galėsite matyti, kokios situacijos ir skausmo malšinimo būdai labiausiai padeda jūsų skausmui.

Stebėdami savo skausmą, kartais vos kelias dienas, kartais galite atskleisti skausmo dėsningumus, kuriuos galima panaudoti gerinant skausmo kontrolę. Naudinga sekti tokią informaciją:

• Datą ir laiką, kada pajutote skausmą ir kiek laiko jis truko.
• Kokia veikla užsiėmėte, kai prasidėjo skausmas.
• Kurioje kūno vietoje prasidėjo skausmas ir ar jis buvo būdingas vienai vietai, ar persikėlė į kitas kūno dalis.
• Skausmo intensyvumą nuo 0 iki 10, kai 10 yra didžiausias skausmas.
• Kaip jaučiamas skausmas, pavyzdžiui, deginantis, duriantis, maudžiantis ar pulsuojantis.
• Išbandytus skausmo malšinimo būdus ir jų veiksmingumą. Įtraukite bet kokius metodus, kuriuos naudojate ir kurių galbūt nepaskyrė ar nerekomendavo jūsų sveikatos priežiūros komanda.
• Informaciją apie skausmą, kurį sukelia kitos jūsų sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas ar artritas.

Toliau rasite skausmo stebėjimo lentelės pavyzdį, kurį galite atsispausdinti. Kai kurie žmonės ją vadina skausmo dienoraščiu. Skausmo stebėjimui taip pat yra sukurtą įvairių telefono programėlių. Tai patogus būdas stebėti ir dokumentuoti savo skausmo intensyvumą ir pobūdį, padedančias technikas, o kartu ir padėti gydytojams nustatyti efektyviausią gydymo strategiją. Pasiimkite lentelę su savimi, kai lankysitės pas gydytoją.

Skausmo stiprumui įvertinti naudojama skalė nuo 0 iki 10. Pagal šią skalę:

• 0 reiškia, kad skausmo nėra.
• Nuo 1 iki 3 reiškia silpną skausmą.
• Nuo 4 iki 6 reiškia vidutinio stiprumo skausmą.
• Nuo 7 iki 10 reiškia stiprų, nepakeliamą skausmą.