Darbo santykiai ir teisės ligos metu

Darbdavys prašo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Šiuo metu esu nedarbingumo atostogose. Ką man reikėtų daryti, kai baigsis biuletenis? Ar galiu nutraukti darbo sutartį dėl ligos pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą? #

Taip. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Darbdavys apie sutarties nutraukimą įspėjamas ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.

Nutraukiant sutartį šiuo pagrindu:

• Jei dirbote ilgiau nei 1 metus, darbdavys privalo išmokėti 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
• Jei dirbote trumpiau nei 1 metus – 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos. Faktinių aplinkybių vertinimas priskirtas darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijai.

Darbo kodekso straipsnis, kuris numato atleidimą dėl ligos yra numatytas darbuotojo naudai, t.y. šiuo pagrindu pasinaudoti galite Jūs.

Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl  „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos. Taip pat darbdavys negali Jūsų atleisti dėl Jūsų teikiamų prašymų, nes toks darbdavio veikimas galėtų būti laikomas diskriminacija ir atleidimas galėtų būti laikomas neteisėtu.

Kokie galimi maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai? #

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. periodas, kiek laiko truks gydymas ir kiek laiko pacientas dėl ligos negalės eiti į darbą.

Pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki NDNT nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį šiems terminams:

• 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;
• 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų).

Visą informaciją apie tai, kur ir kada kreiptis gavus laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, kokius dokumentus teikti, kaip apmokamas laikinasis nedarbingumas rasite paspaudę nuorodą.

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau – ANTAA). Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui – dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus. . Pacientas, nesutinkantis su GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – per 30 dienų teisės aktų nustatyta tvarka.

Daugiau atsakymų apie laikiną nedarbingumą rasite skiltyje „Laikino nedarbingumo suteikimas“ – spauskite nuorodą.

Ką daryti, jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegaliu dirbti, nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, o darbdavys nori, kad grįžčiau į darbą? #

eigu nedarbingumo pažymėjimo trukmė jau išnaudota, bet asmuo vis dar negali dirbti dėl sveikatos būklės, yra kelios galimybės:

• Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Plačiau apie dalyvumo lygio nustatymą – spauskite nuorodą.
• Darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų, jei darbdavys sutinka.
• Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Plačiau – žr. ankstesnį atsakymą viršuje arba spauskite nuorodą. Tokiu atveju išeitinė išmoka priklauso nuo darbo stažo.

Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti. Tai padės priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų – ar likti darbe, ar nutraukti darbo santykius.

Darbdavys nori mane atleisti iš darbo dėl sveikatos problemų. Kokios yra mano teisės ir kokios garantijos priklauso? #

Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Visi sprendimai turi būti pagrįsti dokumentais.

Pagal Darbo kodekso 57 straipsnį:

• Jeigu atleidžiama darbdavio iniciatyva be jūsų kaltės, turi būti įspėjama prieš 1 mėnesį, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus – prieš 2 savaites.
• Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.).
• Atleidžiamam darbuotojui priklauso išeitinė išmoka: 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (jei išdirbta trumpiau nei 1 metus – 0,5 mėnesio VDU).
• Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.

Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis). Atleidimas galimas tik pasibaigus nedarbingumui.

Kaip parašyti prašymą darbdaviui dėl trumpesnės darbo dienos dėl sveikatos priežasčių? #

Prašyme nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo. Pridėkite sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Pavyzdinė formuluotė:

Prašau nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. sutrumpinti mano darbo laiką iki 6 val. per dieną, nustatant tokį darbo grafiką: nuo 8.00 val. iki 14.00 val., iki sveikatos būklės pagerėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d. Pridedu sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Susirgau onkologine liga ir apie tai informavau darbdavį. Vis dėlto jis padidino mano darbo krūvį, nors prašiau to nedaryti gydymo metu. Nesutikus mažinti darbų apimties, pasiūlė mažintis etato dalį. Kokios yra mano teisės? #

Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai paprastai nustatomi kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu. Jei manote, kad jūsų teisės pažeidžiamos, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją.

Išvykome gydytis į užsienį. Man, kaip slaugančiam asmeniui, reikia nedarbingumo pažymėjimo. Lietuvoje gydytojai jo nepratęsia, o užsienyje taip pat nesuteikia, nes negulime ligoninėje. Kaip tokiais atvejais turi būti tvarkomas nedarbingumas? #

Jeigu gydotės užsienyje, turite kreiptis į ten dirbantį gydytoją, kuris suteikęs medicininę pagalbą išduos medicininių dokumentų išrašą (pažymą apie ligą, jos trukmę, gydymą). Su šiais dokumentais reikia kreiptis į „Sodrą“.

„Sodra“ tokius užsienyje išduotus dokumentus pakeičia į Lietuvos nedarbingumo pažymėjimą, jei juose aiškiai nurodyta:

• kas yra pacientas,
• kas yra slaugantis asmuo,
• nedarbingumo priežastis ir trukmė.

Taigi nedarbingumo tęstinumą užtikrina ne Lietuvos gydytojas, o „Sodra“, gavusi užsienio gydytojo išduotus dokumentus originalus.

Ar galima gauti nedarbo išmoką, jei atleidus iš darbo jau yra pasiektas pensinis amžius? #

Deja, ne. Pagal galiojančius teisės aktus bedarbio statusą gali turėti tik asmenys iki senatvės pensijos amžiaus. Sukakus pensiniam amžiui bedarbio statusas panaikinamas, todėl nedarbo išmoka nebemokama. Net jei iš pradžių buvo paskaičiuotos išmokos, jas sustabdo, kai tik paaiškėja, kad asmuo yra pensinio amžiaus.

Ką reikia žinoti:

• Dirbti pensininkai gali, bet jiems nebepriklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka.
• Ligai susirgus pensininkams priklauso ligos išmoka, jei jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas.
• Pensinio amžiaus asmeniui pagrindinės pajamos yra senatvės pensija, o papildomai gali būti darbdavio išmokėta išeitinė ar kitos socialinės garantijos.

Ar galiu išsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas dėl sunkios ligos? #

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką (iki 2025-12-31) II pakopos lėšų vienkartinis išsiėmimas dėl ligos nenumatytas.

Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.

Jūs galite gauti nemokamą POLA teisininko konsultaciją #

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos: atsakysime į klausimus, susijusius su sveikatos, darbo, socialinės apsaugos, draudimo, paveldėjimo teise

Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

Trumpą teisinio klausimo aprašymą (anonimiškai) paskelbsime tinklalapyje – atsakymas padės ir kitiems pacientams.

Susisiekite su POLA pacientų gidais #

Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.

Socialinė parama: kas man priklauso #

Informaciją apie socialinės paramos rūšis ir socialinio draudimo išmokas pagal gyvenimo atvejus galima rasti: www.kasmanpriklauso.lt