Skausmo malšinimas

Kaip malšinamas skausmas sergant onkologine liga? #

Sergant vėžiu skausmas gali būti labai įvairus – nuo lengvo iki stipraus, nuo trumpalaikio iki nuolatinio. Todėl skausmo gydymas visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į skausmo stiprumą, pobūdį, priežastį ir bendrą paciento būklę. Šiuolaikinė medicina leidžia veiksmingai kontroliuoti net stiprų onkologinį skausmą, todėl skausmas neturi būti kenčiamas.

Viena didžiausių kliūčių tinkamam skausmo gydymui yra baimė „priprasti“ prie šių vaistų. Praktika rodo, kad kai narkotiniai analgetikai vartojami dėl realaus skausmo, priklausomybė praktiškai nesivysto. Gydymo tikslas nėra „apsvaiginti“ pacientą, o leisti jam gyventi kiek įmanoma normalesnį gyvenimą – miegoti, judėti, bendrauti.

Dozės visada parenkamos individualiai ir didinamos palaipsniui. Dažnai gydymas pradedamas nuo mažiausios veiksmingos dozės ir ji koreguojama tol, kol pasiekiamas pakankamas skausmo valdymas.

Nuskausminamieji vaistai negydo vėžio, tačiau jie labai reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę. Kai priešvėžinis gydymas veikia, skausmas dažnai sumažėja ir nuskausminamųjų poreikis gali sumažėti arba visai išnykti.

Jeigu skauda, tai nėra „normalu“ ir nėra ženklas, kad nieko nebegalima padaryti. Skausmas turi būti gydomas, o pagalba egzistuoja. Apie skausmą reikia kalbėti – gydytojui, slaugytojui, artimiesiems.

Kokie vaistai skirti skausmo malšinimui? #

Sergant vėžiu skausmo malšinimas yra svarbi gydymo dalis. Šiandien medicina turi daug veiksmingų vaistų, leidžiančių kontroliuoti net stiprų skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu žinoti, kad skausmas neturi būti „iškenčiamas“ – jis turi būti gydomas.

Vaistai nuo skausmo parenkami individualiai, atsižvelgiant į skausmo stiprumą, pobūdį, priežastį, gretutines ligas ir anksčiau vartotus vaistus. Dažniausiai vadovaujamasi vadinamąja skausmo gydymo laiptų principu – nuo silpnesnių vaistų prie stipresnių, jei to reikia.

Šiuos vaistus reikia vartoti numatytu laiku, kad organizme būtų palaikomas pastovus vaisto kiekis, padedantis išvengti skausmo sugrįžimo. Vaistai gali būti vartojami per burną arba leidžiami kitais būdais, pavyzdžiui, infuzijos ar injekcijos būdu.Gydytojas gali paskirti papildomas vaisto dozes, kurias galima vartoti pagal poreikį nuo skausmo, atsirandančio tarp suplanuotų vaisto dozių. Gydytojas pritaikys vaisto dozę pagal Jūsų poreikius.

Nereceptiniai vaistai nuo silpno ir vidutinio stiprumo skausmo #

Silpną ar vidutinio stiprumo skausmą, kai jis vertinamas maždaug 1–4 balais iš 10, dažnai galima malšinti be recepto parduodamais vaistais.

Paracetamolis yra vienas dažniausiai vartojamų vaistų. Jis veiksmingai mažina skausmą ir karščiavimą, tačiau neveikia uždegimo. Vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, jis paprastai yra saugus. Didžiausia paros dozė suaugusiajam – iki 4 g, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama neviršyti 3 g per parą.

Svarbu žinoti, kad:

• ilgai vartojant dideles dozes gali būti pažeistos kepenys,
• alkoholio vartojimas kartu su paracetamoliu didina kepenų pažeidimo riziką,
• paracetamolis dažnai įeina į kitų vaistų sudėtį, todėl galima netyčia viršyti saugią dozę.

Jeigu Jums taikoma chemoterapija, gydytojas gali rekomenduoti paracetamolį vartoti atsargiai, nes jis mažina karščiavimą ir gali paslėpti infekcijos požymius.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, diklofenakas ar naproksenas, padeda mažinti tiek skausmą, tiek uždegimą. Jie ypač naudingi, kai skausmas susijęs su uždegimu ar kaulų pažeidimu. Dažniausias šalutinis poveikis – skrandžio ir virškinimo sutrikimai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Šį poveikį galima sumažinti vartojant vaistą su maistu.

Galimi ir rimtesni NVNU šalutiniai poveikiai:

• skrandžio gleivinės pažeidimai ir kraujavimas,
• inkstų funkcijos pablogėjimas,
• širdies ir kraujagyslių komplikacijos (išskyrus aspiriną),
• kraujo krešėjimo sutrikimai.

Vartojant NVNU būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite:

• tamsias ar juodas išmatas,
• kraujavimą iš tiesiosios žarnos,
• stiprų skrandžio skausmą ar rėmenį,
• kosulį su kraujo priemaišomis.

NVNU nerekomenduojami, jei esate alergiški aspirinui, sergate skrandžio opalige, turite inkstų ar širdies ligų, vartojate kraują skystinančius vaistus, steroidus arba jei artimiausiu metu planuojama operacija. Prieš pradedant vartoti NVNU, būtina pasitarti su gydytoju.

Kiti receptiniai vaistai skausmui malšinti #

Vėžio skausmui gydyti dažnai skiriami ir kiti vaistai, kurie nėra klasikiniai nuskausminamieji, bet padeda malšinti tam tikro pobūdžio skausmą.

Antidepresantai ir vaistai nuo traukulių (antikonvulsantai) dažnai naudojami neuropatiniam skausmui gydyti – tai deginantis, dilgčiojantis ar „šaudantis“ skausmas, atsirandantis dėl nervų pažeidimo po operacijos, spindulinio gydymo ar chemoterapijos.

Steroidai gali būti labai naudingi, kai skausmas susijęs su patinimu, spaudimu nervams ar uždegimu.

Opioidai – vidutinio stiprumo ir stipraus skausmo gydymui #

Jeigu skausmas tampa vidutinio stiprumo ar stiprus, gydytojas gali skirti opioidinius vaistus. Jie kartais vadinami narkotiniais analgetikais, tačiau svarbu žinoti, kad vartojami pagal paskirtį jie yra saugūs ir veiksmingi.

Opioidai gali būti trumpo veikimo (vartojami pagal poreikį, pavyzdžiui, proveržio skausmui) arba ilgo veikimo (vartojami reguliariai, siekiant palaikyti nuolatinį skausmo kontrolės lygį). Dažnai šie vaistai derinami tarpusavyje.

Tinkama opioido dozė yra ta, kuri veiksmingai malšina skausmą ir sukelia mažiausią šalutinį poveikį. Jei laikui bėgant vaistas nebeveikia taip, kaip anksčiau, gydytojas gali koreguoti dozę arba pakeisti vaistą. Dozės savavališkai didinti negalima.

Opioidai gali būti skiriami įvairiais būdais:

• per burną (tabletės, lašai, vaistai po liežuviu),
• tiesiosios žarnos žvakučių forma,
• odos pleistrais (pvz., fentanilio), kurie veikia iki 72 valandų,
• nosies purškalo pavidalu,
• leidžiami į veną ar po oda,
• retais atvejais – į stuburo kanalą.

Ypač svarbu žinoti, kad opioidinių pleistrų negalima karpyti, o pirmoji maža dozė ne visada reiškia, kad vaistas neveikia – dažnai reikia palaipsniui ją didinti.

Vaistai kaulų skausmui #

Kai vėžys išplinta į kaulus, dažnai skiriami bisfosfonatai arba denosumabas. Šie vaistai padeda sumažinti kaulų skausmą, stiprina kaulinį audinį ir mažina lūžių riziką. Bisfosfonatai leidžiami į veną, denosumabas – poodine injekcija. Šie vaistai dažniausiai derinami su kitais gydymo metodais. Svarbu turėti omenyje, kad bisfosfonatai kartais sukelia sunkų šalutinį poveikį. Pasitarkite su gydytoju, jei jaučiate stiprų raumenų ar kaulų skausmą, tuomet gali tekti nutraukti gydymą bisfosfonatais.

Svarbu atsiminti, kad vaistai nuo skausmo negydo vėžio, tačiau jie yra būtini gyvenimo kokybei palaikyti. Jei skausmas nėra pakankamai kontroliuojamas, tai reiškia, kad gydymas turi būti peržiūrėtas. Apie bet kokį nepakankamą nuskausminimą ar šalutinį poveikį būtina kalbėti su gydytoju.

Kas gali skirti stiprius nuskausminamuosius? #

Narkotinius analgetikus gali skirti ne tik onkologas ar skausmo specialistas, bet ir šeimos gydytojas. Kartais pirmą kartą skiriant šiuos vaistus prireikia detalesnio klinikinės situacijos aprašymo, tačiau pacientas turi teisę į adekvatų nuskausminimą.

Jeigu skausmas išlieka net vartojant stiprius vaistus, gali būti derinami keli nuskausminamieji, didinamos dozės, taikomos nervų blokados arba pacientas siunčiamas į skausmo kliniką. Tokios klinikos veikia prie onkologijos centrų, jose dirba patyrę skausmo specialistai.

Ko paklausti gydytojų? #

• Koks yra vaisto pavadinimas?
• Kokia man skirto vaisto dozė ir stiprumas?
• Kada turėčiau jį vartoti?
• Ar turėčiau pavalgyti prieš jį vartodamas?
• Ar šis vaistas turi kokį nors šalutinį poveikį?
• Ar šis vaistas nereaguos su kitais mano vartojamais vaistais?
• Ar yra kitų gydymo būdų? Kokie jie?
• Jei skausmas nepraeina, ar galiu vartoti daugiau vaistų? Jei taip, kiek dar turėčiau vartoti?
• Kiek laiko vaistas veikia?
• Per kiek laiko vaistas pradeda veikti?
• Ką daryti, jei pamiršau išgerti vaistą arba išgėriau jį vėliau nei turėjau?
• Ar saugu gerti alkoholį (vyną, alų ir pan.) po to, kai išgėriau vaisto?
• Kokius kitus vaistus galiu vartoti kartu su vaistais nuo skausmo?
• Koks yra kitas šalutinis poveikis? Kaip galiu jų išvengti?
• Dėl ko turėčiau nedelsiant jums paskambinti?

Kiek ir kada vartoti vaistus nuo skausmo? #

Vartokite paskirtą vaisto kiekį numatytu laiku. Jei nesate tikri, kada tiksliai reikia vartoti vaistus nuo skausmo, kreipkitės į gydytoją.

• Nelaukite, kol skausmas taps stiprus, prieš pradėdami vartoti vaistus nuo skausmo. Jei lauksite, skausmo sumažėjimas gali užtrukti ilgiau arba gali prireikti išgerti daugiau vaisto. Geriausias būdas kontroliuoti skausmą – neleisti jam prasidėti arba neleisti jam stiprėti. 
• Pasakykite gydytojui, jei vaistas neveikia. Gali prireikti pakeisti vartojamo vaisto nuo skausmo rūšį arba kiekį.
• Niekada nenutraukite vaisto nuo skausmo vartojimo prieš tai nepasitarę su gydytoju. Vartojant mažiau vaisto nuo skausmo, nei nurodė gydytojas, arba staiga nutraukus vaisto vartojimą, gali pasireikšti būklė, vadinama abstinencija. Abstinencijos simptomai gali būti nerimas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas.
• Kartais Jūsų organizmas pripranta prie vaisto ir jis nebeveikia taip, kaip veikė iš pradžių. Tai vadinama vaistų tolerancija. Tuomet gali būti skiriama didesnė vaisto dozė arba kitokios rūšies vaistas.
• Niekada nevartokite svetimų vaistų ir nesidalykite vaistais. Kas padėjo draugui ar giminaičiui, gali nepadėti jums.
• Jei lankotės pas daugiau nei vieną gydytoją, įsitikinkite, kad kiekvienas gydytojas mato jūsų vaistų sąrašą, ypač jei ketinama skirti naujų vaistų.
• Jei nerimaujate, kad užmiršite vaistus suvartoti reguliariai numatytu laiku – nustatykite mobiliojo telefono priminimą. Tuomet atėjus laikui išgerti vaistus, jūsų telefonas suskambės.

Ar skausmo malšinimas pakankamas? #

Nuskausminimas laikomas nepakankamu, jei:

• skausmas trukdo miegoti
• riboja judėjimą ar kasdienę veiklą
• didėja nepaisant vartojamų vaistų
• pacientas priverstas „kentėti iki kitos dozės“

Tokiais atvejais gydymas turi būti peržiūrėtas ir sustiprintas. Tai nėra „nesėkmė“ ar ligos pablogėjimo ženklas – tai normalus gydymo proceso etapas.

Šalutinio vaistų vartojimo poveikio valdymas #

Kai kurie vaistai nuo skausmo gali sukelti:

• Vidurių užkietėjimą
• Mieguistumą
• Pykinimą
• Vėmimą

Šalutinis poveikis kiekvienam žmogui skiriasi. Svarbu dažnai kalbėtis su gydytoju apie bet kokius pasireiškusį šalutinį poveikį. Prireikus jis gali pakeisti Jūsų vartojamus vaistus arba jų dozes. Jis taip pat gali į Jūsų skausmo kontrolės planą įtraukti kitų vaistų, kad padėtų Jums šalutinį poveikį. Neleiskite, kad bet koks šalutinis poveikis sustabdytų jus nuo skausmo malšinimo. Jūsų sveikatos priežiūra komanda gali su Jumis pasikalbėti apie kitus būdus jiems malšinti. Yra sprendimų, kaip galima suvaldyti jūsų skausmą.

Rečiau pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra šie:

• Galvos svaigimas
• Sumišimas
• Kvėpavimo sutrikimai (jei taip atsitinka, nedelsdami kreipkitės į gydytoją)
• Niežulys
• Sunkumai šlapinantis
• Pakitęs miego režimas (košmarai)

Vidurių užkietėjimas

Beveik visiems, vartojantiems opioidus, pasireiškia vidurių užkietėjimas. Taip atsitinka todėl, kad tuomet išmatos lėčiau juda per organizmą ir jūsų organizmas ilgau laiko užtrunka laiko pasisavinti vandenį iš išmatų. Tuomet išmatos tampa kietos. Atminkite, kad vidurių užkietėjimas išnyks tik tada, jei bus gydomas.

Galite kontroliuoti vidurių užkietėjimą arba užkirsti jam kelią imdamiesi šių veiksmų:

• Pasiteiraukite gydytojo, ar jis gali skirti vidurius laisvinančių ir išmatas minkštinančių vaistų (vaistų, padedančių pasišalinti išmatoms iš organizmo), kai pirmą kartą pradedate vartoti opioidus. Vartojant šių vaistų iškart, kai pradedate vartoti vaistus nuo skausmo, gali užkirsti kelią šiai problemai.
• Gerkite daug skysčių. Kasdien išgeriant 8-10 stiklinių skysčių padės išlaikyti minkštas išmatas.
• Valgykite daug skaidulų turinčio maisto, įskaitant žalius vaisius su odele, daržoves, ir pilno grūdo duonos bei grūdinių produktų.
• Mankštinkitės tiek, kiek galite. Bet koks judėjimas, pvz., lengvas vaikščiojimas, padės.
• Kreipkitės į gydytoją, jei 2 ar daugiau dienų nesituštinote.

Mieguistumas

Kai kurie opioidai sukelia mieguistumą. Arba, jei skausmas neleido Jums užmigti, galite iš pradžių, pradėjus vartoti opioidus, miegoti daugiau. Mieguistumas gali išnykti po kelių dienų.

Jei esate pavargęs ar mieguistas:

• Nevaikščiokite vieni laiptais.
• Nevairuokite, nesinaudokite mašinomis ar įrenginiais arba kuo nors kitu, kas reikalauja susikaupimo.
• Kreipkitės į gydytoją, jei mieguistumas nepraeina po kelių dienų. Jis gali pakoreguoti Jūsų vartojamą dozę arba pakeisti vaistus.

Pykinimas ir vėmimas

Pykinimas ir vėmimas gali išnykti po kelių opioidų vartojimo dienų. Tačiau, jei pykinimas ar vėmimas trukdo Jums vartoti vaistą arba turi įtakos Jūsų gebėjimui valgyti ir gerti, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Šie patarimai gali padėti:

• Išgėrus vaisto, likti lovoje maždaug valandą, jei jaučiatės blogai, kai vaikščiojate. Toks pykinimas panašus į jūros ligą. Gali padėti ir kai kurie be recepto parduodami vaistai. Tačiau prieš tai būtinai pasitarkite su gydytoju. vartojant bet kokius kitus vaistus.
• Gydytojas gali norėti pakeisti ar pridėti vaistų arba paskirti vaistų nuo pykinimo.
• Pasiteiraukite gydytojo, ar dėl ko nors kito negalite jaustis blogai. Tai gali būti susiję su jūsų vėžiu arba kitais vaistais, kuriuos vartojate. Vidurių užkietėjimas gali taip pat gali prisidėti prie pykinimo.

Svarbūs dalykai, kuriuos reikia atsiminti vartojant vaistus nuo skausmo #

Visus vaistus reikia vartoti atsakingai. Štai keletas dalykų, kuriuos reikia prisiminti, kai vartojate vaistus nuo skausmo:

• Vaistus vartokite taip, kaip nurodyta. Nedalykite, nekramtykite ir netraiškykite jų, nebent taip nurodė gydytojas.
• Gydytojai pakoreguos vaistų nuo skausmo dozę, kad gautumėte reikiamą kiekį jūsų organizmui. Įsitikinkite, kad visų vartojamų vaistų sąrašą atsinešėte į kiekvieną vizitą.
• Vaistų nuo skausmo derinimas su alkoholiu ar raminamaisiais vaistais gali būti pavojingas. Jums gali sutrikti kvėpavimas, galite jaustis sutrikęs, neramus ar apsvaigęs.
• Pasakykite gydytojui, kiek ir kaip dažnai vartojate:
  • geriate alkoholį
  • vartojate raminamuosius, migdomuosius ar antidepresantus
  • Vartojate bet kokius kitus vaistus, kurie sukelia mieguistumą
• Venkite abstinencijos: lėtai mažinkite opioidų vartojimą, niekada nenutraukite jų vartojimo staiga. Kai skausmas palengvės, galėsite vartoti mažiau vaistų ar net galutinai visai nutraukti vaistų vartjimą. Tačiau svarbu opioidų vartojimą nutraukti lėtai, gydytojui patarus, nes:
  • Kai vaistai nuo skausmo vartojami ilgą laiką, Jūsų organizmas prie jų pripranta.
  • Jei vaistų vartojimas nutraukiamas arba staiga sumažinamas, gali pasireikšti būklė, vadinama abstinencijos būklė.
  • Abstinencijos simptomai kiekvienam žmogui yra skirtingi, tačiau galite pradėti jausti lyg sirgtumėte gripu. Galite prakaituoti, viduriuoti, jaustis nervingas arba kitų simptomų.
  • Lėtai nutraukdami skausmą malšinančių vaistų vartojimą, išvengsite nutraukimo simptomų, todėl dozes reikia mažinti lėtai.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją? #

Klausykite savo kūno. Jei pastebėjote, kad kasdieniai veiksmai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys, judėjimas, vaikščiojimas ar stovėjimas, staiga sukelia naują skausmą arba skausmas sustiprėja, pasakykite savo gydytojams.

Jei Jums sunku kvėpuoti, svaigsta galva arba atsiranda bėrimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją – Jums gali būti alerginė reakcija į vaistą nuo skausmo.

Taip pat keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir apie kuriuos reikėtų pasakyti savo sveikatos priežiūros komandai:

• Skausmas negerėja arba nepraeina.
• Jūsų vaistai nuo skausmo neveikia taip ilgai, kaip sakė gydytojas.
• Jums pasireiškia proveržinis skausmas.
• Jums pasireiškia šalutinis poveikis, kuris nepraeina.
• Skausmas trukdo valgyti, miegoti ar dirbti.
• Jums netinka vaisto vartojimo grafikas arba būdas.

Kiti vėžio skausmo gydymo būdai #

Didžiąją dalį skausmo sergant vėžiu galima kontroliuoti vaistais, tačiau kai kuriems pacientams vaistai sukelia per daug šalutinio poveikio arba jiems skauda tam tikrą kūno dalį, kurią reikia gydyti kitaip. Pasitarkite su gydytoju, kad jis padėtų nuspręsti, kokie metodai geriausiai malšina jūsų skausmą. Kiti galimi gydymo būdai:

Nervų blokados

Nervų blokada – tai vietinio anestetiko arba kito vaisto injekcija į nervą arba aplink nervą, siekiant blokuoti skausmą. Nervų blokada padeda kontroliuoti skausmą, kurio neįmanoma kontroliuoti kitais būdais. Nervų blokada taip pat gali būti naudojama siekiant nustatyti, iš kur kyla skausmas, numatyti, kaip skausmas reaguos į ilgalaikį gydymą, ir išvengti skausmo po tam tikrų procedūrų.

Esant stipriam skausmui, kartais svarstoma galimybė taikyti metodą, vadinamą nervų blokada. Šios procedūros metu gali būti suleidžiama medžiagos tiesiai į nervą ar aplink jį arba aplink nugaros smegenis. Šios procedūros blokuoja pažeistų nervų siunčiamus skausmo signalus į galvos smegenis, todėl skausmas nebus jaučiamas. Nervų blokada gali padėti kontroliuoti skausmą žmonėms, sergantiems pažengusiu vėžiu arba labai skausmingomis nervų ligomis. Tačiau su šiomis procedūromis gali būti susijusių rimtų komplikacijų.

Neurologinis gydymas

Chirurginės operacijos metu gali būti įdedamas prietaisas, kuris tiekia vaistus arba stimuliuoja nervus silpna elektros srove.

Kordotomija

Kordotomija yra rečiau pasitaikanti chirurginė procedūra, kuri naudojama skausmui malšinti, perpjaunant tam tikrus nervus nugaros smegenyse. Taip blokuojamas skausmas ir karščio / šalčio pojūtis. Ši procedūra gali būti pasirenkama pacientams, kurie yra arti gyvenimo pabaigos ir jaučia stiprų skausmą, kurio negalima numalšinti kitais būdais.

Paliatyvioji priežiūra

Kai kuriems pacientams padeda paliatyviosios pagalbos paslaugos. Paliatyviosios priežiūros paslaugų teikėjai dar gali būti vadinami palaikomosios priežiūros paslaugų teikėjais. Jie dirba komandose, kurias sudaro gydytojai, slaugytojai, psichikos sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, kapelionai, vaistininkai ir dietologai. Kai kurie paliatyviosios pagalbos tikslai yra šie:

• Pagerinti pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę.
• Valdyti skausmą ir su skausmu nesusijusius simptomus.
• Padėti pacientams, kuriems reikia didesnių opioidų dozių, kurie turi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų arba sprendžia emocines ir socialines problemas.

Daugiau informacijos apie paliatyviąją pagalbą – spauskite nuorodą.

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija taikoma malšinti skausmą pacientams, turintiems odos pažeidimų, sergantiems navikais arba vėžiu, išplitusiu į kaulus. Tai vadinama paliatyviąja spinduline terapija. Ji gali būti skiriama kaip vietinė terapija tiesiai į naviką arba į didesnes kūno vietas. Spindulinė terapija padeda vaistams ir kitiems gydymo būdams geriau veikti, nes mažina skausmą sukeliančius navikus. Spindulinė terapija gali padėti pacientams, kenčiantiems nuo kaulų skausmo, laisviau judėti ir patirti mažiau skausmo.

Gali būti taikoma šių rūšių spindulinė terapija:

Išorinė spindulinė terapija

Išorinės spindulinės terapijos metu už kūno ribų esantis aparatas siunčia didelės energijos rentgeno spindulius arba kitokio tipo spinduliuotę į vėžiu sergančią kūno vietą. Išorinė spindulinė terapija malšina skausmą dėl vėžio, išplitusio į kaulus. Spindulinė terapija gali būti skiriama viena doze arba padalinta į kelias mažesnes dozes, kurios skiriamos per tam tikrą laiką. Sprendimas dėl vienos ar padalytos dozės gali priklausyti nuo to, kaip lengva gauti gydymą ir kiek jis kainuoja. Pacientams, kuriems pirmą kartą taikyta spindulinė terapia, ir skausmas sumažėja mažai arba visai nesumažėja, gal būti naudinga pakartotinė spindulinė terapija.

Pacientams gali pasireikšti skausmo paūmėjimas (laikinas skausmo sustiprėjimas gydomoje srityje) po paliatyvios spindulinės terapijos dėl vėžio, išplitusio į kaulus, tačiau šis šalutinis poveikis yra tik laikinas.

Radiofarmaciniai preparatai

Radiofarmaciniai preparatai – tai vaistai, turintys radioaktyviosios medžiagos, kuri gali būti naudojama ligoms, įskaitant vėžį, diagnozuoti arba gydyti. Radiofarmaciniai preparatai taip pat gali būti naudojami skausmui malšinti dėl vėžio, išplitusio į kaulus. Viena radioaktyviosios medžiagos dozė, sušvirkšta į veną, gali sumažinti skausmą, kai vėžys išplitęs keliose kaulų srityse ir (arba) kai yra per daug sričių, kurias galima gydyti išorine spinduline terapija.

Fizinė medicina ir reabilitacija

Vėžiu sergantys ir skausmą patiriantys pacientai gali prarasti jėgas, judėjimo laisvę ir gebėjimą veikti kasdienes veiklas. Šiems pacientams gali padėti fizinė terapija arba ergoterapija.

Fizinė terapija gali padėti sumažinti skausmą. Kineziterapeutas gydo nervų, raumenų ir fizinės būklės problemas. Terapeutas gali padėti nustatyti skausmo šaltinį ir sustiprinti jūsų kūną. Jis gali jus išmokyti, kaip malšinti skausmą naudojant paprastus pratimus.

Ergoterapeutas padeda žmonėms gyventi su liga, trauma ir negalia. Kartais ergoterapeutai padeda vėžiu sergantiems žmonėms susidoroti su skausmu po gydymo. Pavyzdžiui, ergoterapeutas gali padėti žmogui išvengti limfedemos arba ją valdyti po vėžio operacijos. Limfedema – tai skausmingas skysčio susikaupimas, atsirandantis pašalinus limfmazgius.

Integracinės terapijos

Skausmui gydyti gali būti taikomi papildomi ir alternatyvūs gydymo būdai, derinami su standartiniu gydymu. Jos taip pat gali būti vadinamos integracinėmis terapijomis. Kartais jums gali prireikti palaikomosios ir paliatyviosios slaugos, skausmo medicinos ir (arba) integracinės ir (arba) papildomos terapijos specialisto, kuris padėtų valdyti skausmą. Paprašykite savo sveikatos priežiūros komandos rekomenduoti metodą ar specialistą. Bendradarbiaudami su bet kokiu specialistu, įsitikinkite, kad jis žino, kokia vėžio rūšimi sergate ir kokį gydymą gaunate, kad galėtų pritaikyti atitinkamą skausmo malšinimą.

• Akupunktūra – tai metodas, kai į tam tikrus kūno taškus smeigiamos labai plonos, maždaug plauko storio adatos. Ji gali padėti sumažinti diskomfortą ir skausmą.
• Biologinis grįžtamasis ryšys – tai metodas, padedantis išmokti kontroliuoti tokias funkcijas kaip širdies plakimas, kraujospūdis ir raumenų įtampa, kad sumažėtų skausmas. Apmokytas terapeutas ant jūsų odos uždeda neskausmingus jutiklius, kad surinktų informaciją apie jūsų kūno procesus. Tada terapeutas, naudodamas šią informaciją, padeda jums sutelkti dėmesį į nedidelius kūno pokyčius. Šie pokyčiai gali apimti tam tikrų raumenų atpalaidavimą siekiant sumažinti skausmą.
• Dėmesio atitraukimas – tai technika, kuri gali padėti atitraukti dėmesį nuo skausmo, sutelkiant dėmesį į ką nors kita, pavyzdžiui, muzikos klausymąsi, pasivaikščiojimą lauke ar filmo žiūrėjimą.
• Vizualizacija (ryškūs regimieji vaizdiniai) – tai technika, kurios metu susitelkiate į teigiamas scenas, paveikslėlius ar išgyvenimus, kad sumažintumėte skausmą.
• Hipnozė – gilaus atsipalaidavimo technika, kurios metu apmokytas terapeutas, naudodamas žodinius pakartojimus ir mentalinius vaizdinius, padeda jums pasiekti transo būseną, kuri gali būti naudojama skausmui malšinti.
• Masažas. Švelnus gydomasis masažas gali padėti sumažinti įtampą, diskomfortą ir skausmą. Vėžiu sergantiems žmonėms ypač naudingas gali būti masažas ir jo posistemė, vadinama onkologiniu masažu. Pasistenkite rasti masažuotoją, kuris turi patirties padedant vėžiu sergantiems žmonėms. Taip yra todėl, kad naudinga suprasti, kaip vėžio gydymas veikia įvairias kūno dalis, ir jis gali norėti pakeisti masažo techniką saugumo sumetimais, pavyzdžiui, naudoti mažesnį spaudimą arba vengti tam tikrų vietų. Jūsų slaugytojas taip pat gali pamokyti artimuosius atlikti paprastas masažo technikas namuose. Tai gali būti švelnus, tolygus, apskritiminis pėdų, rankų ar nugaros trynimas. Taip pat galite masažuoti save patys, lengvai ir tolygiai spausdami rankas, plaštakas, kaklą ir kaktą.
• Malda ir meditacija gali padėti atsipalaiduoti protui ir kūnui, o tai gali pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti skausmą.
• Muzikos terapija. Muzikos terapijos metu muzikos terapeutas naudoja garsą ir muziką, kad padėtų spręsti vėžio ir jo gydymo šalutinio poveikio, įskaitant skausmą, problemas.

Kaip skausmas vertinamas? #

Svarbiausia suprasti, kad skausmo „nematuoja“ tyrimai – jį vertina pats pacientas. Todėl gydytojai dažniausiai prašo įvertinti skausmą balais nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia, kad skausmo nėra, o 10 – stipriausią įsivaizduojamą skausmą. Šis įvertinimas padeda spręsti, kokio stiprumo nuskausminimas reikalingas.

Dažniausiai naudojama VAS skalė nuo 0 iki 10, kur:
0 – skausmo nėra
10 – stipriausias įsivaizduojamas skausmas

Gydymo parinkimas dažnai orientuojamas būtent pagal šį įvertinimą:

• 0 reiškia, kad skausmo nėra
• 1–3 – lengvas skausmas
• 4–6 – vidutinio stiprumo skausmas
• 7–10 – stiprus skausmas

Be skaičiaus, gydytojui labai svarbu žinoti, kada skausmas prasidėjo, ar jis pastovus, ar priepuolinis, kur jis prasideda ir ar plinta, kas jį sustiprina ar sumažina, kokie vaistai jau buvo vartoti ir ar jie padėjo. Kuo tiksliau pacientas tai apibūdina, tuo lengviau parinkti tinkamą gydymą. Pasižymėkite:

• kada skausmas prasidėjo
• ar jis pastovus, ar protarpinis
• kur prasideda ir kur plinta
• kas jį sustiprina ar sumažina
• kokius vaistus jau bandėte ir ar jie padėjo
• ar skausmas yra stipresnis tam tikru dienos ar nakties metu
• ar bandėte kitus skausmo malšinimo būdus, pvz., mankštą, kineziterapiją, šilumą ir šaltį

Būklės įvertinimui taip pat gali būti atliekami fiziniai ir neurologiniai tyrimai:

Fizinis tyrimas: kūno apžiūra, kuria siekiama patikrinti bendruosius sveikatos požymius, įskaitant ligos požymių, pavyzdžiui, gumbų ar kitų neįprastų dalykų, patikrinimą.

Neurologinis tyrimas: klausimų ir testų serija, skirta patikrinti galvos, nugaros smegenų ir nervų funkciją. Tyrimo metu tikrinama jūsų psichikos būklė, koordinacija ir gebėjimas normaliai vaikščioti, taip pat kaip gerai veikia raumenys, jutimai ir refleksai.

Skausmo stebėjimas #

Skausmo valdymo metodų rezultatų stebėjimas gali padėti išsiaiškinti, kurie skausmo valdymo būdai jums geriausiai tinka. Pabandykite sudaryti paprastą naudojamų skausmo valdymo strategijų lentelę, nurodydami dienos laiką, technikos tipą, koks buvo jūsų skausmo lygis, kai pradėjote, ir koks jis buvo po to, kai atlikote techniką. Taip pat galite fiksuoti savo dienos aktyvumo lygį ir nuotaiką, kurie taip pat gali turėti įtakos jūsų skausmui. Reguliariai įveskite šiuos duomenis. Tai darydami galėsite matyti, kokios situacijos ir skausmo malšinimo būdai labiausiai padeda jūsų skausmui.

Stebėdami savo skausmą, kartais vos kelias dienas, kartais galite atskleisti skausmo dėsningumus, kuriuos galima panaudoti gerinant skausmo kontrolę. Naudinga sekti tokią informaciją:

• Datą ir laiką, kada pajutote skausmą ir kiek laiko jis truko.
• Kokia veikla užsiėmėte, kai prasidėjo skausmas.
• Kurioje kūno vietoje prasidėjo skausmas ir ar jis buvo būdingas vienai vietai, ar persikėlė į kitas kūno dalis.
• Skausmo intensyvumą nuo 0 iki 10, kai 10 yra didžiausias skausmas.
• Kaip jaučiamas skausmas, pavyzdžiui, deginantis, duriantis, maudžiantis ar pulsuojantis.
• Išbandytus skausmo malšinimo būdus ir jų veiksmingumą. Įtraukite bet kokius metodus, kuriuos naudojate ir kurių galbūt nepaskyrė ar nerekomendavo jūsų sveikatos priežiūros komanda.
• Informaciją apie skausmą, kurį sukelia kitos jūsų sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas ar artritas.

Toliau rasite skausmo stebėjimo lentelės pavyzdį. Kai kurie žmonės ją vadina skausmo dienoraščiu. Skausmo stebėjimui taip pat yra sukurtą įvairių telefono programėlių. Tai patogus būdas stebėti ir dokumentuoti savo skausmo intensyvumą ir pobūdį, padedančias technikas, o kartu ir padėti gydytojams nustatyti efektyviausią gydymo strategiją. Pasiimkite lentelę su savimi, kai lankysitės pas gydytoją.

Skausmo stiprumui įvertinti naudojama skalė nuo 0 iki 10. Pagal šią skalę:

• 0 reiškia, kad skausmo nėra.
• Nuo 1 iki 3 reiškia silpną skausmą.
• Nuo 4 iki 6 reiškia vidutinio stiprumo skausmą.
• Nuo 7 iki 10 reiškia stiprų, nepakeliamą skausmą.

Kada kreiptis į skausmo kliniką? #

Įprastai sakoma, kad jeigu skausmo intensyvumas yra daugiau nei 5 balai iš 10, jau reikia galvoti apie pagalbą. Jei šeimos gydytojo paskirti metodai nepadeda, o skausmas vis vien yra didesnis nei 5 balai ir jis sukelia daug kitų simptomų, pvz., nemigą, tuomet reikia ieškoti papildomos pagalbos. Pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti pasirinktos skausmo klinikos registratūroje.

Skausmo klinikos #

Čia pateikiamas valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skausmo gydymo paslaugas, sąrašas.

Taip pat yra įvairių privačių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skausmo gydymo paslaugas.

Skausmo ir diagnozavimo paslaugos namuose #

Nuo 2025 m. birželio 3 d. Nacionalinis vėžio centras (NVC) pradėjo teikti naują paslaugą onkologiniams pacientams – skausmo ir diagnozavimo paslaugą namuose.

Ši paslauga skirta pacientams, gyvenantiems Vilniuje ir 25 km spinduliu aplink sostinę, kuriems reikalinga specializuota skausmo terapija.

Paslaugą teikia kvalifikuoti NVC skausmo valdymo specialistai – gydytojai ir slaugytojai. Jie atvyksta į paciento namus, įvertina būklę, paskiria ar pakoreguoja gydymą, taip pat pasirūpina skausmo pompų užpildymu ir priežiūra. Tai leidžia pacientams išvengti papildomų vizitų į gydymo įstaigą ir suteikia galimybę komfortiškiau valdyti skausmą namų aplinkoje.

Paslauga teikiama darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio (išskyrus švenčių dienas).

Dėl paslaugos galima kreiptis skausmo valdymo telefonu: +370 639 15295.

Infuzinių (skausmo) pompų nuoma #

Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, patiriantys stiprų lėtinį skausmą ar negalintys maitintis įprastai, gali nemokamai naudotis gyvybiškai svarbia įranga namuose – infuzinėmis (skausmo) pompomis ir enterinio maitinimo pompomis.

Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa. Įranga aprūpina pacientą tiksliai, saugiai ir padeda užtikrinti kokybiškesnį gyvenimą namų aplinkoje.

Norėdami gauti priemones:

1. Reikia turėti gydytojų konsiliumo išvadą.
2. Kreipkitės į įmonę, kuri turi sutartį su ligonių kasa.
3. Įmonė parūpins įrangą be jokių priemokų ir užtikrins jos priežiūrą.

Įmonių sąrašą rasite: VLK svetainėje

Kanapės ir onkologija #

Šiuo metu jaučiama didelė susidomėjimo kanapėse esančių medžiagų kanabinoidų vėžį slopinančiomis savybėmis banga. Ypač domimasi jų poveikiu vėžinėms ląstelėms. Tai buvo nustatyta laboratorijose, tačiau kol kas nėra patvirtintų žinių apie šių medžiagų priešvėžinį poveikį žmonėms ar ligonių išgijimą. Laukiame išsamesnių mokslinių tyrimų.

Sudžiovintos kanapės daug amžių vartojamos kaip vaistažolės, o nuo 2018 m. gaminamas jų vaistinis preparatas registruotas Europos Sąjungoje.

Pasekmės – CBD slopina uždegimą ir konvulsijas, ramina, yra antioksidantas, suteikia neurologinės apsaugos, yra imunomoduliatorius, bet nesvaigina.

Įtaka vėžinėms ligoms – kol kas trūksta įrodymų apie reikšmingą kanapių naudą žmonėms kovojant su vėžiu, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad kanapės gali būti naudingos.

Licencijuoti kanapių medicininiai produktai gali padėti, tačiau svarbu prieš vartojant CBD elgtis protingai – tartis su gydytojais, atidžiai stebėti savo sveikatos būklę, kad nekiltų nepageidaujamų sąveikų. Kanabinoidai gali padėti suvaldyti tokias būkles kaip:

Pykinimas. Dronabinolas ir nabilonas, kuriuose yra dirbtinių kanabioidų, patvirtinti su vėžiu susijusiam pykinimui gydyti.

Išsėtinė sklerozė. Nabiksimolis padeda kovoti su raumenų spazmiškumu, spazmais, šlapimo pūslės funkcijos sutrikimais ir skausmu.

Epilepsija. Kanabidiolis gali būti skiriamas pacientams nuo 2 metųretoms epilepsijoms, susijusioms su Lenokso ir Gasto ar Draveto sindromais, gydyti.

Apetito stimuliavimas. Kanapės gali kelti apetitą pacientams, kurie nenori valgyti.

Analgezija, nerimas ir miego sutrikimai. Kanabinoidai yra susiję su reikšmingu skausmą slopinančiu poveikiu, atsipalaidavimu ir apetito stimuliavimu.

Neuropatiniai skausmai. Sumažėja skausmas pacientams, kuriems pasireiškia periferinė neuropatija ar neuropatiniai skausmai bei su ŽIV susiję neuropatiniai skausmai.

Karščio bangos. CBD padeda mažinti karščio bangas, didindamas į estrogenus panašaus fermento riebalų rūgščių amino hidrolazės kiekį. 

Artritas. Mažina uždegiminių citokinų, tarp kurių yra galinčių paskatinti artralgiją ir pažeisti sąnarius, gamybą. Sumažina skausmą.

KANAPIŲ PRODUKTAI VEIKIA PSICHIKĄ

Daugelyje pasaulio šalių kanapių vartojimas yra nelegalus. Suvartojus kanapių, per 1–6 valandas organizmas pasisavina 6–20 proc. kanabinoidų, kurie lieka kraujyje iki 30 valandų. Įkvėpus kanapių, didžiausia jų koncentracija kraujyje būna po 2–30 minučių ir per valandą smarkiai sumažėja, išskirdama mažiau psichoaktyvių metabolitų.

Galimas malonus poveikis:

• nusiraminimas, atsipalaidavimas ir laimės pojūtis;
• kai kurie kikena ir tampa kalbesni;
• dažnai pasitaiko alkio priepuolių;
• spalvos gali atrodyti ryškesnės, o muzika – geresnė;
• atrodo, kad sulėtėjo laiko tėkmė.

Galimas neigiamas poveikis:

• nepatyrę vartotojai gali pajusti silpnumą ar pasijusti blogai;
• gali apimti mieguistumas ar apatija;
• gali paveikti atmintį, kai kurie jaučiasi sunerimę ar paranoiški, patiria panikos priepuolių ar haliucinacijų;
• trukdo saugiai vairuoti;
• ilgalaikis vartojimas gali paveikti gebėjimą mokytis ar susitelkti;
• apie 10 proc. vartotojų tampa priklausomi, ypač jei vartoja nuo paauglystės;
• gali paskatinti išmėginti stipresnius narkotikus;
• nustojus vartoti pasireiškia nemiga, dirglumas ir nekantrumas;
• rūkymas kelia pavojų susirgti bronchitu ir koronarinėmis širdies ligomis;
• reguliarus vartojimas nuo jauno amžiaus didina šizofrenijos riziką, mažina spermatozoidų kiekį vyrams ir silpnina ovuliaciją moterims.

Šią informaciją apie kanapes esame parengę atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Vaizdo įrašas. Skausmo valdymas #

Kviečiame žiūrėti seminarą, kuriame kartu su Švedijos Karolinskos instituto reabilitacinės medicinos gydytoja ir skausmo specialiste Indre Bilevičiūte Ljungar, skausmo klinikos gydytojais specialistais bei kanabinoidus tiriančiu mokslininku Aidu Adomaičiu aptariama skausmo mechanizmai ir tipai, kaip galima veiksmingai valdyti skausmą tiek vaistais, tiek nemedikamentiniais būdais, įvairios skausmo malšinimo galimybės bei apžvelgiamos pastarųjų metų studijos, atliktos su kanabinoidais.