Skausmo malšinimas

Kokie yra vaistai, skirti skausmo malšinimui? #

Yra daugiau nei vienas būdas gydyti skausmą. Gydytojas skiria vaistus, atsižvelgdamas į tai, kokio pobūdžio ir stiprumo skausmą jaučiate. yra. Vieni jų yra stipresni už kitus. Tai padeda žinoti, kokios yra skirtingos vaistų rūšys, kodėl ir kaip jie vartojami, kaip vartoti juos vartoti ir kokio šalutinio poveikio galite tikėtis.

Šiuos vaistus reikia vartoti numatytu laiku, kad organizme būtų palaikomas pastovus vaisto kiekis, padedantis išvengti skausmo sugrįžimo. Vaistai gali būti vartojami per burną arba leidžiami kitais būdais, pavyzdžiui, infuzijos ar injekcijos būdu.Gydytojas gali paskirti papildomas vaisto dozes, kurias galima vartoti pagal poreikį nuo skausmo, atsirandančio tarp suplanuotų vaisto dozių. Gydytojas pritaikys vaisto dozę pagal Jūsų poreikius.

Silpnam skausmui malšinti gali būti vartojamas paracetamolis ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).

Opioidai vartojami vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti.

Be recepto parduodami vaistai nuo silpno iki vidutinio stiprumo skausmo. Be recepto įsigytais vaistais galima gydyti silpną ir vidutinio stiprumo skausmą, jei savo skausmą vertinate nuo 1 iki 4.

Nereceptiniai vaistai yra šie:

Paracetamolis, mažina skausmą, tačiau nepadeda nuo uždegimo. Įprasta paracetamolio dozė įprastai nesukelia šalutinio poveikio. Maksimali dozė – iki 4 g per dieną, vyresnio amžiaus žmonėms iki 3 g per dieną

Tačiau svarbu žinoti:

• Reguliariai vartojant dideles dozes gali būti pažeistos kepenys
• Alkoholio vartojimas kartu su šiuo vaistu gali sukelti kepenų pažeidimą

Visada pasakykite gydytojui, jei vartojate paracetamolio, nes:

• Kartais jo vartojama kituose vaistuose, todėl galite vartoti daugiau, nei turėtumėte vartoti.
• Paracetamolis gali sumažinti karščiavimą. Jei Jums taikoma chemoterapija, gydytojas gali nenorėti, kad vaisto vartotumėte per dažnai. Jis gali nuslopinti karščiavimą, kuris paslėptų faktą, kad Jums gali būti infekcija.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), pvz., ibuprofenas. NVNU padeda kontroliuoti skausmą ir uždegimą. Naudojant NVNU dažniausiai šalutinis poveikis yra skrandžio sutrikimas arba virškinimo sutrikimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Vaistą vartojant valgymo metu, galite tam užkirsti kelią.

Kitas šalutinis poveikis, kurį gali sukelti NVNU, yra:

• Skrandžio gleivinės kraujavimas (ypač jei geriate alkoholio)
• Inkstų sutrikimai, ypač senyviems žmonėms arba tiems, kuriems jau yra inkstų problemų
• Širdies problemos, ypač tiems, kurie jau serga širdies ligomis (Tačiau, aspirinas nesukelia širdies problemų)
• Kraujo krešėjimo sutrikimai, dėl kurių sunkiau sustabdyti kraujavimą po to, kai įsipjovėte ar susižeidėte.

Vartojant NVNU, pasakykite gydytojui, jei:

• Jūsų išmatos tampa tamsesnės nei įprastai
• Pastebėjote kraujavimą iš tiesiosios žarnos
• Jums sutriko skrandžio veikla
• Jaučiate rėmens simptomus
• Kosėjate krauju

Svarbu prisiminti vartojant NVNU

Kai kuriems žmonėms yra būklių, kurias NVNU gali pabloginti. Apskritai turėtumėte vengti šių vaistų, jei:

• Esate alergiškas aspirinui
• Vartojate steroidinius vaistus
• Sergate skrandžio opomis arba anksčiau sirgote opomis, podagra ar kraujavimo sutrikimais
• Vartojate receptinius vaistus nuo artrito
• Turite inkstų problemų
• Turite širdies problemų
• Savaites eigoje turėsite operaciją
• Vartojate kraują skystinančius vaistus (pvz., hepariną)

Prieš pradėdami vartoti NVNU, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistais. Kaip ir paracetamolio atveju, NVNU gali sumažinti karščiavimą. Jei Jums taikoma chemoterapija, gydytojas gali nenorėti, kad Jūs jų vartoti per dažnai. Šie vaistai gali paslėpti karščiavimą, slėpdami tai, kad gali būti infekcija.

Kiti receptiniai vaistai nuo skausmo

Gydytojai skiria ir kitų rūšių vaistų vėžio skausmui malšinti. Jie gali būti vartoti kartu su neopioidiniais ir opioidiniais preparatais. Kai kurie iš jų yra šie:

• Antidepresantai. Kai kurie vaistai gali būti vartojami daugiau nei vienu tikslu. Pavyzdžiui, antidepresantai vartojami depresijai gydyti, bet jie taip pat gali padėti malšinti dilgčiojimą ir deginantį skausmą. Nervų pažeidimas dėl radiacijos, operacijos ar chemoterapijos, gali sukelti tokio pobūdžio skausmą.
• Vaistai nuo traukulių (antikonvulsantai). Kaip ir antidepresantai, antikonvulsantai arba vaistai nuo traukulių taip pat gali būti vartojami siekiant kontroliuoti nervų pažeidimo sukeltą dilgčiojimą ar deginimą.
• Steroidai. Steroidai daugiausia vartojami patinimo sukeltam skausmui gydyti.

Opioidai – vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti.

Jeigu jaučiate vidutinio stiprumo arba stiprų skausmą, gydytojas gali rekomenduoti vartoti stipresnių vaistų, vadinamų opioidais. Opioidai kartais vadinami narkotikais. Jūs turite turėti gydytojo receptą jiems vartoti.

Opioidai gali būti ilgo arba trumpo veikimo. Trumpalaikis veikimas reiškia, kad vaistas pradeda veikti greitai ir skiriamas pagal poreikį, atsižvelgiant į Jūsų skausmo lygį. Ilgalaikio veikimo vaistai organizme absorbuojami lėčiau, tačiau jie veikia ilgiau ir yra vartojami reguliariai, kaip paskirta. Trumpalaikio veikimo vaistai dažnai skiriami kartu su ilgo veikimo veikimą, kad būtų galima gydyti proveržio skausmą.

Reguliarus opioidų vartojimas padeda malšinti skausmą ir neleidžia jam stiprėti. Laiko tarpas tarp dozių priklauso nuo to, kokį opioidą vartojate. Geriausia dozė yra tokia opioido dozė, kuri kontroliuoja Jūsų skausmą su mažiausiu šalutiniu poveikiu. Jei atsiranda opioidų tolerancija (opioidas nebeveikia tokia doze, kokia Jums buvo paskirta), dozę gali tekti didinti arba skirti kitą opioidą.

Ilgainiui žmonės, vartojantys opioidus nuo skausmo, kartais pastebi, kad jiems reikia didesnes dozes, kad palengvėtų. Taip nutinka dėl padidėjusio skausmo, vėžio paūmėjimo arba tolerancijos. Kai vaistas nesuteikia pakankamo skausmo malšinimo, gydytojas gali padidinti dozę ir dažnumą. Jis taip pat gali paskirti stipresnį vaistą. Abu būdai yra saugūs ir veiksmingi, jei tai daroma gydytojo nurodymu. Nedidinkite vaisto dozės savarankiškai.

Opioidai skiriami įvairiais būdais.

Opioidai gali būti skiriami toliau nurodytais būdais:

• Per burną: jei skrandis ir žarnynas veikia normaliai, vaistas įprastai vartojamas per burną. Per burną duodamus opioidus lengva vartoti ir jie dažniausiai yra nebrangūs. Per burną vartojami opioidai kartais dedami po liežuviu arba ant vidinės skruosto pusės, kad būtų geriau absorbuojami.
• Tiesioji žarna: jei opioidų negalite vartoti per burną (dėl sutrikusio rijimo, vėmimo ar virškinimo sutrikimų), jie gali būti vartojimai kaip tiesiosios žarnos žvakutės.
• Odos pleistrai: opioidiniai pleistrai dedami ant odos (transderminis būdas).
• Nosies purškalas: opioidai gali būti skiriami nosies purškalo pavidalu.
• Intraveninė (IV) linija: opioidai į veną leidžiami tik tada, kai paprastesnių ir pigesnių metodų taikyti negalima, jie neveikia arba pacientas jų nenori. Naudojamos specialios priemonės: „drugelio“ tipo poodinės adatos arba paciento kontroliuojamos analgezijos pompos. Pompa leidžia kontroliuoti vartojamo vaisto kiekį. Naudodami pompą, galite gauti iš anksto nustatytą opioidų dozę paspausdami kompiuterinės pompos, prijungtos prie mažo vamzdelio, mygtuką. Suvaldžius skausmą, gydytojas gali skirti reguliarias opioidų dozes, remdamasis kiekiu, kurį sunaudojote su pompa.
• Poodinė injekcija: opioidai leidžiami švirkščiant į riebalinį audinio sluoksnį, esantį tiesiai po oda.
• Intraspinalinė injekcija: opioidai švirkščiami į skystį aplink nugaros smegenis. Jie gali būti vartojami kartu su vietiniu anestetiku, kad padėtų kai kuriems pacientams, kurių skausmas sunkiai kontroliuojamas.

Skausmui gydyti gali būti skiriama kitų vaistų.

Kiti vaistai gali būti skiriami tuo metu, kai vartojate opioidus skausmui malšinti. Tai vaistai, padedantys opioidams geriau veikti, gydyti simptomus ir malšinti tam tikros rūšies skausmą. Gali būti vartojami toliau išvardytų rūšių vaistai:

• Antidepresantai.
• Antikonvulsantai.
• Vietiniai anestetikai.
• Kortikosteroidai.
• Bisfosfonatai ir denozumabas.

Pacientų reakcija į šiuos vaistus labai skiriasi. Šalutinis poveikis yra dažnas ir apie jį reikia pranešti gydytojui.

Bisfosfonatai (pamidronatas, zoledrono rūgštis ir ibandronatas) – tai vaistai, kurie kartais vartojami, kai vėžys išplitęs į kaulus. Jie skiriami infuzijos į veną forma ir derinami su kitais gydymo būdais, siekiant sumažinti skausmą ir kaulų lūžių riziką. Tačiau bisfosfonatai kartais sukelia sunkų šalutinį poveikį. Pasitarkite su gydytoju, jei jaučiate stiprų raumenų ar kaulų skausmą, tuomet gali tekti nutraukti gydymą bisfosfonatais.

Denosumabas yra dar vienas vaistas, kuris gali būti vartojamas, kai vėžys išplitęs į kaulus. Jis skiriamas poodinės injekcijos forma ir gali padėti išvengti skausmo ir jį sumažinti.

Klausimai apie vaistus, kuriuos galite užduoti savo sveikatos priežiūros specialistams #

• Koks yra vaisto pavadinimas?
• Kokia man skirto vaisto dozė ir stiprumas?
• Kada turėčiau jį vartoti?
• Ar turėčiau pavalgyti prieš jį vartodamas?
• Ar šis vaistas turi kokį nors šalutinį poveikį?
• Ar šis vaistas nereaguos su kitais mano vartojamais vaistais?
• Ar yra kitų gydymo būdų? Kokie jie?
• Jei skausmas nepraeina, ar galiu vartoti daugiau vaistų? Jei taip, kiek dar turėčiau vartoti?
• Kiek laiko vaistas veikia?
• Per kiek laiko vaistas pradeda veikti?
• Ką daryti, jei pamiršau išgerti vaistą arba išgėriau jį vėliau nei turėjau?
• Ar saugu gerti alkoholį (vyną, alų ir pan.) po to, kai išgėriau vaisto?
• Kokius kitus vaistus galiu vartoti kartu su vaistais nuo skausmo?
• Koks yra kitas šalutinis poveikis? Kaip galiu jų išvengti?
• Dėl ko turėčiau nedelsiant jums paskambinti?

Kiek ir kada vartoti vaistus nuo skausmo? #

Vartokite paskirtą vaisto kiekį numatytu laiku. Jei nesate tikri, kada tiksliai reikia vartoti vaistus nuo skausmo, kreipkitės į gydytoją.

• Nelaukite, kol skausmas taps stiprus, prieš pradėdami vartoti vaistus nuo skausmo. Jei lauksite, skausmo sumažėjimas gali užtrukti ilgiau arba gali prireikti išgerti daugiau vaisto. Geriausias būdas kontroliuoti skausmą – neleisti jam prasidėti arba neleisti jam stiprėti. 
• Pasakykite gydytojui, jei vaistas neveikia. Gali prireikti pakeisti vartojamo vaisto nuo skausmo rūšį arba kiekį.
• Niekada nenutraukite vaisto nuo skausmo vartojimo prieš tai nepasitarę su gydytoju. Vartojant mažiau vaisto nuo skausmo, nei nurodė gydytojas, arba staiga nutraukus vaisto vartojimą, gali pasireikšti būklė, vadinama abstinencija. Abstinencijos simptomai gali būti nerimas, prakaitavimas, pykinimas ir vėmimas.
• Kartais Jūsų organizmas pripranta prie vaisto ir jis nebeveikia taip, kaip veikė iš pradžių. Tai vadinama vaistų tolerancija. Tuomet gali būti skiriama didesnė vaisto dozė arba kitokios rūšies vaistas.
• Niekada nevartokite svetimų vaistų ir nesidalykite vaistais. Kas padėjo draugui ar giminaičiui, gali nepadėti jums.
• Jei lankotės pas daugiau nei vieną gydytoją, įsitikinkite, kad kiekvienas gydytojas mato jūsų vaistų sąrašą, ypač jei jis ar ji ketina keisti ar skirti vaistus.
• Jei nerimaujate, kad užmiršite vaistus suvartoti reguliariai numatytu laiku – nustatykite mobiliojo telefono priminimą. Tuomet atėjus laikui išgerti vaistus, jūsų telefonas suskambės.

Šalutinio vaistų vartojimo poveikio valdymas #

Kai kurie vaistai nuo skausmo gali sukelti:

• Vidurių užkietėjimą
• Mieguistumą
• Pykinimą
• Vėmimą

Šalutinis poveikis kiekvienam žmogui skiriasi. Svarbu dažnai kalbėtis su gydytoju apie bet kokius pasireiškusį šalutinį poveikį. Prireikus jis gali pakeisti Jūsų vartojamus vaistus arba jų dozes. Jis taip pat gali į Jūsų skausmo kontrolės planą įtraukti kitų vaistų, kad padėtų Jums šalutinį poveikį. Neleiskite, kad bet koks šalutinis poveikis sustabdytų jus nuo skausmo malšinimo. Jūsų sveikatos priežiūra komanda gali su Jumis pasikalbėti apie kitus būdus jiems malšinti. Yra sprendimų, kaip galima suvaldyti jūsų skausmą.

Rečiau pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra šie:

• Galvos svaigimas
• Sumišimas
• Kvėpavimo sutrikimai (jei taip atsitinka, nedelsdami kreipkitės į gydytoją)
• Niežulys
• Sunkumai šlapinantis
• Pakitęs miego režimas (košmarai)

Vidurių užkietėjimas

Beveik visiems, vartojantiems opioidus, pasireiškia vidurių užkietėjimas. Taip atsitinka todėl, kad tuomet išmatos lėčiau juda per organizmą ir jūsų organizmas ilgau laiko užtrunka laiko pasisavinti vandenį iš išmatų. Tuomet išmatos tampa kietos. Atminkite, kad vidurių užkietėjimas išnyks tik tada, jei bus gydomas.

Galite kontroliuoti vidurių užkietėjimą arba užkirsti jam kelią imdamiesi šių veiksmų:

• Pasiteiraukite gydytojo, ar jis gali skirti vidurius laisvinančių ir išmatas minkštinančių vaistų (vaistų, padedančių pasišalinti išmatoms iš organizmo), kai pirmą kartą pradedate vartoti opioidus. Vartojant šių vaistų iškart, kai pradedate vartoti vaistus nuo skausmo, gali užkirsti kelią šiai problemai.
• Gerkite daug skysčių. Kasdien išgeriant 8-10 stiklinių skysčių padės išlaikyti minkštas išmatas.
• Valgykite daug skaidulų turinčio maisto, įskaitant žalius vaisius su odele, daržoves, ir pilno grūdo duonos bei grūdinių produktų.
• Mankštinkitės tiek, kiek galite. Bet koks judėjimas, pvz., lengvas vaikščiojimas, padės.
• Kreipkitės į gydytoją, jei 2 ar daugiau dienų nesituštinote.

Mieguistumas

Kai kurie opioidai sukelia mieguistumą. Arba, jei skausmas neleido Jums užmigti, galite iš pradžių, pradėjus vartoti opioidus, miegoti daugiau. Mieguistumas gali išnykti po kelių dienų.

Jei esate pavargęs ar mieguistas:

• Nevaikščiokite vieni laiptais.
• Nevairuokite, nesinaudokite mašinomis ar įrenginiais arba kuo nors kitu, kas reikalauja susikaupimo.
• Kreipkitės į gydytoją, jei mieguistumas nepraeina po kelių dienų. Jis gali pakoreguoti Jūsų vartojamą dozę arba pakeisti vaistus.

Pykinimas ir vėmimas

Pykinimas ir vėmimas gali išnykti po kelių opioidų vartojimo dienų. Tačiau, jei pykinimas ar vėmimas trukdo Jums vartoti vaistą arba turi įtakos Jūsų gebėjimui valgyti ir gerti, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Šie patarimai gali padėti:

• Išgėrus vaisto, likti lovoje maždaug valandą, jei jaučiatės blogai, kai vaikščiojate. Toks pykinimas panašus į jūros ligą. Gali padėti ir kai kurie be recepto parduodami vaistai. Tačiau prieš tai būtinai pasitarkite su gydytoju. vartojant bet kokius kitus vaistus.
• Gydytojas gali norėti pakeisti ar pridėti vaistų arba paskirti vaistų nuo pykinimo.
• Pasiteiraukite gydytojo, ar dėl ko nors kito negalite jaustis blogai. Tai gali būti susiję su jūsų vėžiu arba kitais vaistais, kuriuos vartojate. Vidurių užkietėjimas gali taip pat gali prisidėti prie pykinimo.

Svarbūs dalykai, kuriuos reikia atsiminti vartojant vaistus nuo skausmo #

Visus vaistus reikia vartoti atsakingai. Štai keletas dalykų, kuriuos reikia prisiminti, kai vartojate vaistus nuo skausmo:

• Vaistus vartokite taip, kaip nurodyta. Nedalykite, nekramtykite ir netraiškykite jų, nebent taip nurodė gydytojas.
• Gydytojai pakoreguos vaistų nuo skausmo dozę, kad gautumėte reikiamą kiekį jūsų organizmui. Įsitikinkite, kad visų vartojamų vaistų sąrašą atsinešėte į kiekvieną vizitą.
• Vaistų nuo skausmo derinimas su alkoholiu ar raminamaisiais vaistais gali būti pavojingas. Jums gali sutrikti kvėpavimas, galite jaustis sutrikęs, neramus ar apsvaigęs.
• Pasakykite gydytojui, kiek ir kaip dažnai vartojate:
  • geriate alkoholį
  • vartojate raminamuosius, migdomuosius ar antidepresantus
  • Vartojate bet kokius kitus vaistus, kurie sukelia mieguistumą
• Venkite abstinencijos: lėtai mažinkite opioidų vartojimą, niekada nenutraukite jų vartojimo staiga. Kai skausmas palengvės, galėsite vartoti mažiau vaistų ar net galutinai visai nutraukti vaistų vartjimą. Tačiau svarbu opioidų vartojimą nutraukti lėtai, gydytojui patarus, nes:
  • Kai vaistai nuo skausmo vartojami ilgą laiką, Jūsų organizmas prie jų pripranta.
  • Jei vaistų vartojimas nutraukiamas arba staiga sumažinamas, gali pasireikšti būklė, vadinama abstinencijos būklė.
  • Abstinencijos simptomai kiekvienam žmogui yra skirtingi, tačiau galite pradėti jausti lyg sirgtumėte gripu. Galite prakaituoti, viduriuoti, jaustis nervingas arba kitų simptomų.
  • Lėtai nutraukdami skausmą malšinančių vaistų vartojimą, išvengsite nutraukimo simptomų, todėl dozes reikia mažinti lėtai.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją? #

Klausykite savo kūno. Jei pastebėjote, kad kasdieniai veiksmai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys, judėjimas, vaikščiojimas ar stovėjimas, staiga sukelia naują skausmą arba skausmas sustiprėja, pasakykite savo gydytojams.

Jei Jums sunku kvėpuoti, svaigsta galva arba atsiranda bėrimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją – Jums gali būti alerginė reakcija į vaistą nuo skausmo.

Taip pat keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir apie kuriuos reikėtų pasakyti savo sveikatos priežiūros komandai:

• Skausmas negerėja arba nepraeina.
• Jūsų vaistai nuo skausmo neveikia taip ilgai, kaip sakė gydytojas.
• Jums pasireiškia proveržinis skausmas.
• Jums pasireiškia šalutinis poveikis, kuris nepraeina.
• Skausmas trukdo valgyti, miegoti ar dirbti.
• Jums netinka vaisto vartojimo grafikas arba būdas.

Kiti vėžio skausmo gydymo būdai #

Didžiąją dalį skausmo sergant vėžiu galima kontroliuoti vaistais, tačiau kai kuriems pacientams vaistai sukelia per daug šalutinio poveikio arba jiems skauda tam tikrą kūno dalį, kurią reikia gydyti kitaip. Pasitarkite su gydytoju, kad jis padėtų nuspręsti, kokie metodai geriausiai malšina jūsų skausmą. Kiti galimi gydymo būdai:

Nervų blokados

Nervų blokada – tai vietinio anestetiko arba kito vaisto injekcija į nervą arba aplink nervą, siekiant blokuoti skausmą. Nervų blokada padeda kontroliuoti skausmą, kurio neįmanoma kontroliuoti kitais būdais. Nervų blokada taip pat gali būti naudojama siekiant nustatyti, iš kur kyla skausmas, numatyti, kaip skausmas reaguos į ilgalaikį gydymą, ir išvengti skausmo po tam tikrų procedūrų.

Esant stipriam skausmui, kartais svarstoma galimybė taikyti metodą, vadinamą nervų blokada. Šios procedūros metu gali būti suleidžiama medžiagos tiesiai į nervą ar aplink jį arba aplink nugaros smegenis. Šios procedūros blokuoja pažeistų nervų siunčiamus skausmo signalus į galvos smegenis, todėl skausmas nebus jaučiamas. Nervų blokada gali padėti kontroliuoti skausmą žmonėms, sergantiems pažengusiu vėžiu arba labai skausmingomis nervų ligomis. Tačiau su šiomis procedūromis gali būti susijusių rimtų komplikacijų.

Neurologinis gydymas

Chirurginės operacijos metu gali būti įdedamas prietaisas, kuris tiekia vaistus arba stimuliuoja nervus silpna elektros srove.

Kordotomija

Kordotomija yra rečiau pasitaikanti chirurginė procedūra, kuri naudojama skausmui malšinti, perpjaunant tam tikrus nervus nugaros smegenyse. Taip blokuojamas skausmas ir karščio / šalčio pojūtis. Ši procedūra gali būti pasirenkama pacientams, kurie yra arti gyvenimo pabaigos ir jaučia stiprų skausmą, kurio negalima numalšinti kitais būdais.

Paliatyvioji priežiūra

Kai kuriems pacientams padeda paliatyviosios pagalbos paslaugos. Paliatyviosios priežiūros paslaugų teikėjai dar gali būti vadinami palaikomosios priežiūros paslaugų teikėjais. Jie dirba komandose, kurias sudaro gydytojai, slaugytojai, psichikos sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai, kapelionai, vaistininkai ir dietologai. Kai kurie paliatyviosios pagalbos tikslai yra šie:

• Pagerinti pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę.
• Valdyti skausmą ir su skausmu nesusijusius simptomus.
• Padėti pacientams, kuriems reikia didesnių opioidų dozių, kurie turi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų arba sprendžia emocines ir socialines problemas.

Daugiau informacijos rasite skyriuje „Gyvenimo pabaigos priežiūros planavimas”.

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija taikoma malšinti skausmą pacientams, turintiems odos pažeidimų, sergantiems navikais arba vėžiu, išplitusiu į kaulus. Tai vadinama paliatyviąja spinduline terapija. Ji gali būti skiriama kaip vietinė terapija tiesiai į naviką arba į didesnes kūno vietas. Spindulinė terapija padeda vaistams ir kitiems gydymo būdams geriau veikti, nes mažina skausmą sukeliančius navikus. Spindulinė terapija gali padėti pacientams, kenčiantiems nuo kaulų skausmo, laisviau judėti ir patirti mažiau skausmo.

Gali būti taikoma šių rūšių spindulinė terapija:

Išorinė spindulinė terapija

Išorinės spindulinės terapijos metu už kūno ribų esantis aparatas siunčia didelės energijos rentgeno spindulius arba kitokio tipo spinduliuotę į vėžiu sergančią kūno vietą. Išorinė spindulinė terapija malšina skausmą dėl vėžio, išplitusio į kaulus. Spindulinė terapija gali būti skiriama viena doze arba padalinta į kelias mažesnes dozes, kurios skiriamos per tam tikrą laiką. Sprendimas dėl vienos ar padalytos dozės gali priklausyti nuo to, kaip lengva gauti gydymą ir kiek jis kainuoja. Pacientams, kuriems pirmą kartą taikyta spindulinė terapia, ir skausmas sumažėja mažai arba visai nesumažėja, gal būti naudinga pakartotinė spindulinė terapija.

Pacientams gali pasireikšti skausmo paūmėjimas (laikinas skausmo sustiprėjimas gydomoje srityje) po paliatyvios spindulinės terapijos dėl vėžio, išplitusio į kaulus, tačiau šis šalutinis poveikis yra tik laikinas.

Radiofarmaciniai preparatai

Radiofarmaciniai preparatai – tai vaistai, turintys radioaktyviosios medžiagos, kuri gali būti naudojama ligoms, įskaitant vėžį, diagnozuoti arba gydyti. Radiofarmaciniai preparatai taip pat gali būti naudojami skausmui malšinti dėl vėžio, išplitusio į kaulus. Viena radioaktyviosios medžiagos dozė, sušvirkšta į veną, gali sumažinti skausmą, kai vėžys išplitęs keliose kaulų srityse ir (arba) kai yra per daug sričių, kurias galima gydyti išorine spinduline terapija.

Fizinė medicina ir reabilitacija

Vėžiu sergantys ir skausmą patiriantys pacientai gali prarasti jėgas, judėjimo laisvę ir gebėjimą veikti kasdienes veiklas. Šiems pacientams gali padėti fizinė terapija arba ergoterapija.

Fizinė terapija gali padėti sumažinti skausmą. Kineziterapeutas gydo nervų, raumenų ir fizinės būklės problemas. Terapeutas gali padėti nustatyti skausmo šaltinį ir sustiprinti jūsų kūną. Jis gali jus išmokyti, kaip malšinti skausmą naudojant paprastus pratimus.

Ergoterapeutas padeda žmonėms gyventi su liga, trauma ir negalia. Kartais ergoterapeutai padeda vėžiu sergantiems žmonėms susidoroti su skausmu po gydymo. Pavyzdžiui, ergoterapeutas gali padėti žmogui išvengti limfedemos arba ją valdyti po vėžio operacijos. Limfedema – tai skausmingas skysčio susikaupimas, atsirandantis pašalinus limfmazgius.

Integracinės terapijos

Skausmui gydyti gali būti taikomi papildomi ir alternatyvūs gydymo būdai, derinami su standartiniu gydymu. Jos taip pat gali būti vadinamos integracinėmis terapijomis. Kartais jums gali prireikti palaikomosios ir paliatyviosios slaugos, skausmo medicinos ir (arba) integracinės ir (arba) papildomos terapijos specialisto, kuris padėtų valdyti skausmą. Paprašykite savo sveikatos priežiūros komandos rekomenduoti metodą ar specialistą. Bendradarbiaudami su bet kokiu specialistu, įsitikinkite, kad jis žino, kokia vėžio rūšimi sergate ir kokį gydymą gaunate, kad galėtų pritaikyti atitinkamą skausmo malšinimą.

• Akupunktūra – tai metodas, kai į tam tikrus kūno taškus smeigiamos labai plonos, maždaug plauko storio adatos. Ji gali padėti sumažinti diskomfortą ir skausmą.
• Biologinis grįžtamasis ryšys – tai metodas, padedantis išmokti kontroliuoti tokias funkcijas kaip širdies plakimas, kraujospūdis ir raumenų įtampa, kad sumažėtų skausmas. Apmokytas terapeutas ant jūsų odos uždeda neskausmingus jutiklius, kad surinktų informaciją apie jūsų kūno procesus. Tada terapeutas, naudodamas šią informaciją, padeda jums sutelkti dėmesį į nedidelius kūno pokyčius. Šie pokyčiai gali apimti tam tikrų raumenų atpalaidavimą siekiant sumažinti skausmą.
• Dėmesio atitraukimas – tai technika, kuri gali padėti atitraukti dėmesį nuo skausmo, sutelkiant dėmesį į ką nors kita, pavyzdžiui, muzikos klausymąsi, pasivaikščiojimą lauke ar filmo žiūrėjimą.
• Vizualizacija (ryškūs regimieji vaizdiniai) – tai technika, kurios metu susitelkiate į teigiamas scenas, paveikslėlius ar išgyvenimus, kad sumažintumėte skausmą.
• Hipnozė – gilaus atsipalaidavimo technika, kurios metu apmokytas terapeutas, naudodamas žodinius pakartojimus ir mentalinius vaizdinius, padeda jums pasiekti transo būseną, kuri gali būti naudojama skausmui malšinti.
• Masažas. Švelnus gydomasis masažas gali padėti sumažinti įtampą, diskomfortą ir skausmą. Vėžiu sergantiems žmonėms ypač naudingas gali būti masažas ir jo posistemė, vadinama onkologiniu masažu. Pasistenkite rasti masažuotoją, kuris turi patirties padedant vėžiu sergantiems žmonėms. Taip yra todėl, kad naudinga suprasti, kaip vėžio gydymas veikia įvairias kūno dalis, ir jis gali norėti pakeisti masažo techniką saugumo sumetimais, pavyzdžiui, naudoti mažesnį spaudimą arba vengti tam tikrų vietų. Jūsų slaugytojas taip pat gali pamokyti artimuosius atlikti paprastas masažo technikas namuose. Tai gali būti švelnus, tolygus, apskritiminis pėdų, rankų ar nugaros trynimas. Taip pat galite masažuoti save patys, lengvai ir tolygiai spausdami rankas, plaštakas, kaklą ir kaktą.
• Malda ir meditacija gali padėti atsipalaiduoti protui ir kūnui, o tai gali pagerinti bendrą savijautą ir sumažinti skausmą.
• Muzikos terapija. Muzikos terapijos metu muzikos terapeutas naudoja garsą ir muziką, kad padėtų spręsti vėžio ir jo gydymo šalutinio poveikio, įskaitant skausmą, problemas.

Skausmo stebėjimas #

Skausmo valdymo metodų rezultatų stebėjimas gali padėti išsiaiškinti, kurie skausmo valdymo būdai jums geriausiai tinka. Pabandykite sudaryti paprastą naudojamų skausmo valdymo strategijų lentelę, nurodydami dienos laiką, technikos tipą, koks buvo jūsų skausmo lygis, kai pradėjote, ir koks jis buvo po to, kai atlikote techniką. Taip pat galite fiksuoti savo dienos aktyvumo lygį ir nuotaiką, kurie taip pat gali turėti įtakos jūsų skausmui. Reguliariai įveskite šiuos duomenis. Tai darydami galėsite matyti, kokios situacijos ir skausmo malšinimo būdai labiausiai padeda jūsų skausmui.

Stebėdami savo skausmą, kartais vos kelias dienas, kartais galite atskleisti skausmo dėsningumus, kuriuos galima panaudoti gerinant skausmo kontrolę. Naudinga sekti tokią informaciją:

• Datą ir laiką, kada pajutote skausmą ir kiek laiko jis truko.
• Kokia veikla užsiėmėte, kai prasidėjo skausmas.
• Kurioje kūno vietoje prasidėjo skausmas ir ar jis buvo būdingas vienai vietai, ar persikėlė į kitas kūno dalis.
• Skausmo intensyvumą nuo 0 iki 10, kai 10 yra didžiausias skausmas.
• Kaip jaučiamas skausmas, pavyzdžiui, deginantis, duriantis, maudžiantis ar pulsuojantis.
• Išbandytus skausmo malšinimo būdus ir jų veiksmingumą. Įtraukite bet kokius metodus, kuriuos naudojate ir kurių galbūt nepaskyrė ar nerekomendavo jūsų sveikatos priežiūros komanda.
• Informaciją apie skausmą, kurį sukelia kitos jūsų sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas ar artritas.

Toliau rasite skausmo stebėjimo lentelės pavyzdį. Kai kurie žmonės ją vadina skausmo dienoraščiu. Skausmo stebėjimui taip pat yra sukurtą įvairių telefono programėlių. Tai patogus būdas stebėti ir dokumentuoti savo skausmo intensyvumą ir pobūdį, padedančias technikas, o kartu ir padėti gydytojams nustatyti efektyviausią gydymo strategiją. Pasiimkite lentelę su savimi, kai lankysitės pas gydytoją.

Skausmo stiprumui įvertinti naudojama skalė nuo 0 iki 10. Pagal šią skalę:

• 0 reiškia, kad skausmo nėra.
• Nuo 1 iki 3 reiškia silpną skausmą.
• Nuo 4 iki 6 reiškia vidutinio stiprumo skausmą.
• Nuo 7 iki 10 reiškia stiprų, nepakeliamą skausmą.

Kanapės ir onkologija #

Šiuo metu jaučiama didelė susidomėjimo kanapėse esančių medžiagų kanabinoidų vėžį slopinančiomis savybėmis banga. Ypač domimasi jų poveikiu vėžinėms ląstelėms. Tai buvo nustatyta laboratorijose, tačiau kol kas nėra patvirtintų žinių apie šių medžiagų priešvėžinį poveikį žmonėms ar ligonių išgijimą. Laukiame išsamesnių mokslinių tyrimų.

Sudžiovintos kanapės daug amžių vartojamos kaip vaistažolės, o nuo 2018 m. gaminamas jų vaistinis preparatas registruotas Europos Sąjungoje.

Pasekmės – CBD slopina uždegimą ir konvulsijas, ramina, yra antioksidantas, suteikia neurologinės apsaugos, yra imunomoduliatorius, bet nesvaigina.

Įtaka vėžinėms ligoms – kol kas trūksta įrodymų apie reikšmingą kanapių naudą žmonėms kovojant su vėžiu, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad kanapės gali būti naudingos.

Licencijuoti kanapių medicininiai produktai gali padėti, tačiau svarbu prieš vartojant CBD elgtis protingai – tartis su gydytojais, atidžiai stebėti savo sveikatos būklę, kad nekiltų nepageidaujamų sąveikų. Kanabinoidai gali padėti suvaldyti tokias būkles kaip:

Pykinimas. Dronabinolas ir nabilonas, kuriuose yra dirbtinių kanabioidų, patvirtinti su vėžiu susijusiam pykinimui gydyti.

Išsėtinė sklerozė. Nabiksimolis padeda kovoti su raumenų spazmiškumu, spazmais, šlapimo pūslės funkcijos sutrikimais ir skausmu.

Epilepsija. Kanabidiolis gali būti skiriamas pacientams nuo 2 metųretoms epilepsijoms, susijusioms su Lenokso ir Gasto ar Draveto sindromais, gydyti.

Apetito stimuliavimas. Kanapės gali kelti apetitą pacientams, kurie nenori valgyti.

Analgezija, nerimas ir miego sutrikimai. Kanabinoidai yra susiję su reikšmingu skausmą slopinančiu poveikiu, atsipalaidavimu ir apetito stimuliavimu.

Neuropatiniai skausmai. Sumažėja skausmas pacientams, kuriems pasireiškia periferinė neuropatija ar neuropatiniai skausmai bei su ŽIV susiję neuropatiniai skausmai.

Karščio bangos. CBD padeda mažinti karščio bangas, didindamas į estrogenus panašaus fermento riebalų rūgščių amino hidrolazės kiekį. 

Artritas. Mažina uždegiminių citokinų, tarp kurių yra galinčių paskatinti artralgiją ir pažeisti sąnarius, gamybą. Sumažina skausmą.

KANAPIŲ PRODUKTAI VEIKIA PSICHIKĄ

Daugelyje pasaulio šalių kanapių vartojimas yra nelegalus. Suvartojus kanapių, per 1–6 valandas organizmas pasisavina 6–20 proc. kanabinoidų, kurie lieka kraujyje iki 30 valandų. Įkvėpus kanapių, didžiausia jų koncentracija kraujyje būna po 2–30 minučių ir per valandą smarkiai sumažėja, išskirdama mažiau psichoaktyvių metabolitų.

Galimas malonus poveikis:

• nusiraminimas, atsipalaidavimas ir laimės pojūtis;
• kai kurie kikena ir tampa kalbesni;
• dažnai pasitaiko alkio priepuolių;
• spalvos gali atrodyti ryškesnės, o muzika – geresnė;
• atrodo, kad sulėtėjo laiko tėkmė.

Galimas neigiamas poveikis:

• nepatyrę vartotojai gali pajusti silpnumą ar pasijusti blogai;
• gali apimti mieguistumas ar apatija;
• gali paveikti atmintį, kai kurie jaučiasi sunerimę ar paranoiški, patiria panikos priepuolių ar haliucinacijų;
• trukdo saugiai vairuoti;
• ilgalaikis vartojimas gali paveikti gebėjimą mokytis ar susitelkti;
• apie 10 proc. vartotojų tampa priklausomi, ypač jei vartoja nuo paauglystės;
• gali paskatinti išmėginti stipresnius narkotikus;
• nustojus vartoti pasireiškia nemiga, dirglumas ir nekantrumas;
• rūkymas kelia pavojų susirgti bronchitu ir koronarinėmis širdies ligomis;
• reguliarus vartojimas nuo jauno amžiaus didina šizofrenijos riziką, mažina spermatozoidų kiekį vyrams ir silpnina ovuliaciją moterims.

Šią informaciją apie kanapes esame parengę atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Vaizdo įrašas. Skausmo valdymas #

Kviečiame žiūrėti seminarą, kuriame kartu su Švedijos Karolinskos instituto reabilitacinės medicinos gydytoja ir skausmo specialiste Indre Bilevičiūte Ljungar, skausmo klinikos gydytojais specialistais bei kanabinoidus tiriančiu mokslininku Aidu Adomaičiu aptariama skausmo mechanizmai ir tipai, kaip galima veiksmingai valdyti skausmą tiek vaistais, tiek nemedikamentiniais būdais, įvairios skausmo malšinimo galimybės bei apžvelgiamos pastarųjų metų studijos, atliktos su kanabinoidais.