- Kaip apie vėžį kalbėti su sergančiuoju vėžiu?
- Kaip apie vėžį kalbėtis su sutuoktiniu apie vėžį?
- Kaip apie vėžį kalbėtis su paaugliais ir vaikais?
- Kaip vėžys gali paveikti šeimos gyvenimą?
- Kaip padėti draugui, sergančiam vėžiu?
- Vaizdo įrašas. Vidiniai ir tarpusavio pokalbiai apie ligą
- Video įrašas. Pagalbos ratas: nuo pasirūpinimo savimi link santykių kūrimo
- Jūs galite gauti nemokamą POLA psichologo konsultaciją
- Susisiekite su POLA pacientų gidais
Kaip apie vėžį kalbėti su sergančiuoju vėžiu? #
Diagnozavus vėžį apima liūdesio, pykčio, sumišimo ir bejėgiškumo jausmai. Asmeniui, kuriam diagnozuotas vėžys, reikalingi draugai ir šeimos nariai, galintys suteikti paguodą ir praktinę paramą. Kitiems dažnai sunku žinoti, ką pasakyti ar kaip pradėti pokalbį su vėžiu sergančiu žmogumi, tačiau palaikyti ryšį visada geriau, nei likti nuošalyje. Pateikiame keletą patarimų, kurie padės jums išreikšti savo palaikymą:
Pasiteiraukite paties vėžiu sergančio asmens. Paklauskite vėžiu sergančio asmens, ar jis norėtų pasikalbėti apie savo ligą ir patirtį. Geriausia leisti jam ar jai pačiam ar pačiai nuspręsti, kada kalbėti ir kiek dalytis.
Parodykite paramą be žodžių. Jūsų kūnas ir veido išraiška taip pat gali perteikti jūsų rūpinimosi ir palaikymo žinutę. Kalbėdami palaikykite akių kontaktą, atidžiai klausykitės ir venkite išsiblaškymo. Vienas iš svarbių paramos teikimo būdų – pabūti kartu tyloje, neužgožiant jos šnekomis.
Atidžiai rinkitės žodžius. Būtinai pripažinkite, kokia ši patirtis yra sunki. Atidžiai parinkdami, ką sakysite, galite parodyti savo palaikymą neatmesdami ir nevengdami temos. Pavyzdžiui, geriau pasakyti: „Nežinau, ką sakyti”, nei iš baimės nustoti skambinti ar lankytis.
Štai keletas dalykų, kuriuos galite pasakyti, kad parodytumėte savo rūpestį ir paramą:
- Man labai gaila, kad tau taip nutiko.
- Jei kada nors norėsi pasikalbėti, esu pasirengęs išklausyti.
- Ką galvoji daryti ir kuo galiu padėti?
- Man tu rūpi.
- Aš apie tave galvoju.
Štai pavyzdžiai frazių, kurios yra nenaudingos:
- Aš žinau, kaip tu jautiesi.
- Aš žinau, ką turėtumei daryti.
- Pažįstu žmogų, kuriam buvo nustatyta lygiai tokia pati diagnozė.
- Esu tikras, kad tau viskas bus gerai.
- Nesijaudink.
- Kiek tau dar liko laiko?
Praktikuokite aktyvų klausymąsi. Tai technika, kurią profesionalai naudoja norėdami parodyti pagarbą. Tai naudingas būdas parodyti, kad esate įsitraukęs į asmens žodžius ir jausmus. Norėdami būti aktyvūs klausytojai, skirkite visą savo dėmesį, venkite galvoti, ką sakyti toliau, neskubinkite pokalbio ir nespauskite jo pabaigos.
Atsargiai užduokite klausimus. Klausimus formuluokite atsargiai ir apsvarstykite, kiek klausimų užduodate per pokalbį. Vėžiu sergantiems žmonėms draugai ir šeimos nariai dažnai užduoda daugybę klausimų, ir tai gali varginti.
Įsitikinkite, ar galite duoti patarimų. Prieš siūlydami bet kokį patarimą, paklauskite, ar galima, ir būkite pasirengę liautis, jei nebūsite raginami tęsti pokalbį. Jei labai norite duoti patarimą, prieš tęsdami paklauskite asmens leidimo juo pasidalyti. Neprašytas patarimas gali sukelti nereikalingą stresą.
Nuoširdžiai reiškite jausmus, bet nepersistenkite. Išreikškite jausmus, kuriuos patiriate – tokius kaip baimė, nerimas, pyktis ar netikėjimas – reaguodami į asmens vėžio diagnozę, tačiau pasistenkite tai padaryti trumpai. Per daug laiko, skiriamo sudėtingoms emocijoms, kurias jaučiate, išreikšti, gali priblokšti ir nuliūdinti vėžiu sergantį asmenį. Jei sunkiai išlaikote ramybę, prieš vėl pradėdami kalbėti skirkite sau šiek tiek laiko, kad nusiramintumėte.
Kalbėkitės ne tik apie vėžį, bet ir kitomis temomis. Pokalbiai įprastomis temomis gali padėti pajusti pusiausvyrą. Tikslas – ne išblaškyti draugą ar šeimos narį, bet padėti jam ar jai išlaikyti įprastus interesus ir ryšius bei pailsėti nuo sunkių pokalbių.
Skatinkite asmenį toliau likti įsitraukusiu. Padėkite savo draugui ar šeimos nariui nuspręsti, kaip toliau dalyvauti jam ar jai būdingoje veikloje ir tęsti seną rutiną. Šie žingsniai daugeliui vėžiu sergančių žmonių padeda susidoroti su sunkumais laikotarpiu, kai patiriama daug nepažįstamų išgyvenimų, tačiau laiko ar energijos trūkumas dėl vėžio ar jo gydymo kai kuriems žmonėms gali sutrukdyti užsiimti įprasta veikla ir rutina.
Galbūt galėsite padėti savo draugui ar šeimos nariui nustatyti prioritetus veiklai, kuria jis nori užsiimti, ir pavesti kitas užduotis kitiems. Pavyzdžiui, galite pasiūlyti draugui ar šeimos nariui taupyti jėgas, kad galėtų dalyvauti savo vaiko mokyklos spektaklyje, ir kartu paprašyti artimųjų jam padėti atlikti namų ruošos darbus.
Paklauskite, ar būtų naudinga praktinė parama. Pasiūlykite konkrečių pavyzdžių, kaip galėtumėte padėti vėžio gydymo metu, pavyzdžiui, sutvarkyti namus, nuvežti į gydytojo vizitą, parvežti vaikus iš mokyklos, pagaminti vakarienę. Tai gali būti priimtiniau nei sakyti: „Pranešk man, jei prireiks pagalbos”, nes kai kuriems žmonėms sunku prašyti pagalbos. Jei daug draugų ir šeimos narių nori prisidėti prie pagalbos, galite pasiūlyti koordinuoti visų pastangas.
Kaip apie vėžį kalbėtis su sutuoktiniu apie vėžį? #
Kalbėtis apie vėžį gali būti sunku, nes ši tema turi stiprų emocinį krūvį. Net poroms, kurios įprastai lengvai komunikuoja, gali būti sunku kalbėtis apie vėžį. Vėžio diagnozės aptarimas gali apimti temas, apie kurias nenorite kalbėti su savo partneriu. Tai gali būti seksualinės problemos, rūpesčiai dėl vaisingumo, fiziniai apribojimai, finansiniai rūpesčiai ir net mirtis.
Štai keletas patarimų, kaip kalbėtis su sutuoktiniu ar partneriu apie vėžį, apie tai, kaip dėl to jaučiatės ir kaip jis veikia jus ir jūsų santykius:
Bendradarbiaukite kartu ieškodami gydymo galimybių. Nors vėžiu sergantis asmuo priims galutinį sprendimą dėl gydymo, partnerio įsitraukimas gali padėti jam apsvarstyti gydymo galimybes. Jei jūsų partneris serga vėžiu, paklauskite jo, kaip galite jam padėti. Jei sergate vėžiu, pagalvokite, kaip jūsų partneris gali padėti. Pavyzdžiui, galbūt jis gali padėti jums atlikti informacijos paiešką internete arba suplanuoti, kokius klausimus užduoti onkologui. Jei įmanoma, kartu dalyvaukite susitikimuose su gydytoju, o partneris gali užsirašinėti.
Raskite laiko pasikalbėti. Pasirinkite laiką pokalbiui, kai abu turite laiko, neskubate ir nėra kitų įsipareigojimų ar dirgiklių. Kai kurios poroms tinka kasdien ar kas savaitę iš anksto suplanuotas laikas pokalbiui.
Pasipraktikuokite arba užsirašykite, ką norite pasakyti. Kartais jums gali būti sunku pasakyti tai, ką jaučiate ar ką reikia pasakyti. Iš pokalbių galite išeiti net jausdami, kad nepasakėte to, ką norėjote pasakyti. Kad to išvengtumėte, gali padėti iš anksto pasipraktikuoti, ką ketinate pasakyti, arba užsirašyti pastabas, kad nepamirštumėte, kartu tai gali padėti nustatyti savo prioritetus ir identifikuoti didžiausius rūpesčius.
Pasidalykite, kaip partneris gali jus palaikyti. Abu turėtumėte pasidalyti būdais, kuriais kiekvienas iš jūsų susidorojate su stresu, o tuomet apgalvoti, ar jūsų poreikiai ir požiūris skiriasi. Pavyzdžiui, vienas iš partnerių į vėžį gali žiūrėti kaip į problemą, kurią reikia išspręsti, o kitam reikia emocinės paramos.
Nuoširdžiai kalbėkite apie savo jausmus – tiek teigiamus, tiek neigiamus. Tokios emocijos kaip pyktis, baimė, nusivylimas ir apmaudas yra normali reakcija į vėžį. Poros dažnai neaptarinėja šių emocijų, nes bijo įskaudinti vienas kitą. Kiekvienas asmuo gali jaustis kaltas dėl neigiamų minčių, tačiau jausmų slėpimas sukuria atstumą tarp partnerių ir trukdo jiems palaikyti ir paguosti vienas kitą. Gali būti sunku išgirsti, kad partneris jaučia kaltę ar liūdesį, tačiau atviras pokalbis apie savo emocijas padės jums abiem.
Gerbkite partnerio jausmus. Skirtingu metu galite jausti skirtingus dalykus. Svarbu gerbti tai, kaip jaučiasi jūsų partneris, jo nesmerkiant, pavyzdžiui, vienas iš jūsų gali jausti baimę, o kitas – viltį.
Kalbėkitės ne tik apie vėžį. Ne visada turite kalbėtis apie vėžį. Būtinai reguliariai skirkite laiko bendrauti taip, kaip bendravote iki vėžio diagnozės nustatymo.
Nebijokite naudoti humoro, kad susidorotumėte su liga. Daugeliui žmonių juokas ir pokštai padeda susidoroti su vėžiu. Juokas kartu gali būti svarbus ryšiui užmegzti ir stresui sumažinti.
Jei esate vėžiu sergantis partneris, svarbu prašyti to, ko jums reikia. Tokiu būdu jūsų partneris galės suteikti paramą, kurios jums tuo metu reikia. Bendravimas su sutuoktiniu ar partneriu apima atvirą ir sąžiningą kalbėjimą apie savo mintis ir jausmus. Jis apima dalijimąsi savo patirtimi, partnerio išklausymą ir partnerio minčių bei jausmų priėmimą nekritikuojant ir nekaltinant. Kokybiškas bendravimas niekam nėra paprastas ir ne visada būna natūralus. Tam reikia praktikos ir pastangų. Jums gali padėti šie patarimai:
- Praktikuokite aktyvų klausymąsi. Aktyvus klausymasis reiškia, kad susikoncentruojate į tai, kad suprastumėte, ką sako partneris, o ne iš anksto galvojate, ką pasakysite toliau. Pavyzdžiui, pakartokite partnerio žodžius savais žodžiais, o tada paklauskite, ar teisingsi supratote.
- Nedarykite prielaidų. Niekada nemanykite, kad žinote, ką partneris galvoja, jaučia ar ką pasakys toliau. Jei kas nors neaišku, užduokite klausimų.
- Naudokite „aš” teiginius. Naudokite „aš” teiginius, kad apibūdintumėte savo jausmus, o ne kaltindami partnerį. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Man buvo liūdna, kai kartu su manimi nenuėjai pas gydytoją”. Mažiau tikėtina, kad šis teiginys kitą asmenį pastūmės į gynybinę poziciją ir sukels ginčą.
- Būkite konkretūs ir aiškūs. Veiksmingiau pateikti prašymą, o ne kaltinti ar gėdinti partnerį. Pavyzdžiui, sakykite: „Prašau, pakelk kojines nuo grindų”, o ne: „Tu toks netvarkingas”.
- Venkite skaudinančios kalbos. Pokalbių metu stenkitės vengti kritikos, sarkazmo, prasivardžiavimo ir įžeidinėjimų.
- Išlikite ramūs. Jei supykstate ar susierzinate, naudokite nusiraminimo būdus, pavyzdžiui, giliai įkvėpkite arba išeikite trumpam iš kambario, tai gali būti naudingiau nei versti save tęsti pokalbį.
- Neskubinkite pokalbio. Skirkite laiko nuspręsti, ką norite pasakyti. Duokite laiko ir savo partneriui.
- Kalbėkite pakaitomis. Nepertraukinėkite partnerio, kai jis kalba. Prieš baigdami pokalbį įsitikinkite, kad abu jaučiatės turėję pakankamai laiko išreikšti savo jausmus.
- Vienu metu sutelkite dėmesį į vieną temą. Venkite kelti kitas temas ar senus ginčus.
- Nesitikėkite, kad sudėtingas temas išspręsite per vieną pokalbį. Sutarkite pratęsti pokalbį jautria tema kitu metu.
- Kalbėkitės su neutraliu asmeniu. Jums abiem gali būti naudinga pasikalbėti su kitu neutraliu asmeniu, pavyzdžiui, terapeutu. Šis asmuo gali padėti jums išsiaiškinti skirtingus požiūrius.
Kaip apie vėžį kalbėtis su paaugliais ir vaikais? #
Paaugliai į šeimos nario vėžio diagnozę dažnai reaguoja kitaip nei jaunesni vaikai ar suaugusieji. Jiems gali prireikti daugiau informacijos arba daugiau laiko susiorientuoti savo jausmuose. Paauglio tėvai arba pagrindinis globėjas turėtų vadovauti pokalbiui apie šeimos nario vėžio diagnozę. Nors paaugliai paprastai siekia kuo daugiau savarankiškumo, jie vis tiek tikisi jūsų paramos ir užtikrintumo.
Patarimai, kaip kalbėtis su paaugliais:
- Švelniai papasakokite daugumą faktų apie savo ar šeimos nario vėžio diagnozę ir gydymo planą. Būti sąžiningam svarbu norint išlaikyti pasitikėjimą.
- Pasirinkite ramią vietą pokalbiui. Skirkite pakankamai laiko, kad paauglys suprastų informaciją ir užduotų klausimų.
- Apsvarstykite galimybę pasidalyti informacija per kelis pokalbius. Jiems gali prireikti laiko visiems kylantiems jausmams apdoroti.
- Paklauskite, ar jie supranta informaciją, kuria pasidalijote, ir ar turi klausimų.
- Skirkite laiko jų klausimams suprasti ir pateikite švelnius bei sąžiningus atsakymus, tačiau nemanykite, kad į visus klausimus reikia atsakyti iš karto.
- Stenkitės išlaikyti įprastą rutiną, tačiau paruoškite juos tam, kas gali pasikeisti.
- Paprašykite pagalbos, bet nesuteikite jiems per daug atsakomybės. Kartais paaugliai gali bandyti prisiimti per daug atsakomybės, o tai gali sukelti didesnį stresą.
- Užduokite konkrečių klausimų apie paauglio jausmus, pavyzdžiui: „Kaip jautiesi, kai aš antradieniais išvykstu į ligoninę?”.
- Venkite bendrų klausimų, pavyzdžiui, „Kaip tu jautiesi?”.
- Atminkite, kad jei paauglys mažai bendrauja su jumis, jis gali ieškoti paramos pas draugus ar kitus suaugusiuosius. Tai gali būti seneliai, mokytojai arba treneriai.
- Apsvarstykite galimybę rekomenduoti paaugliui paramos grupę.
- Nepamirškite juoktis kartu su paaugliu ir rodyti meilę, net jei jis dėl to elgiasi nesmagiai.
- Stebėkite paauglio elgesio pokyčius, kurie reiškia, kad jam gali prireikti papildomos paramos, kuri padėtų susidoroti su sunkumais. Tai gali būti:
- Akademinių rezultatų pokyčiai arba susidomėjimo mokykla praradimas.
- Atsitraukinas nuo draugų arba pernelyg didelis įsitraukimas į draugų gyvenimą.
- Nuotaikos pokyčiai, pavyzdžiui, didelis nerimas ar nuolatinis liūdesys.
- Narkotikų ar alkoholio vartojimas.
- sunkumus ir suteikia jam galimybę jus palaikyti.
- Pasakykite partneriui konkrečius būdus, kaip jis gali jus palaikyti ir padrąsinti. Vieną dieną jums gali prireikti padrąsinimo išeiti iš namų. Kitą dieną jums gali prireikti ramaus laiko pabūti vienam. Pasakydami savo mylimajam geriausią būdą, kaip jus paremti, gausite tai, ko jums reikia, o jūsų partneriui nereikės spėlioti.
Pokalbiai su vaikais apie vėžį
Jei šeimos narys serga vėžiu, vaikai dažnai jaučia, kad kažkas negerai. Arba jie gali išgirsti suaugusiųjų pokalbius. Vaikai linkę labiau nerimauti, jei jaučia, kad nuo jų slepiamos svarbios naujienos. Būdami tėvai ar globėjai, galbūt norėsite apsaugoti savo vaikus nuo nerimą keliančių naujienų, pavyzdžiui, apie vėžį, tačiau šios temos vengimas gali supainioti vaikus arba priversti juos bijoti blogiausio.
Taip pat svarbu prisiminti, kad vaikai dalijasi informacija vieni su kitais. Visa šeima turėtų drauge nuspręsti, ką ir kiek pasakyti vaikams apie šeimos nario vėžio diagnozę. Tai padeda išvengti klaidinančios informacijos dalinimosi tarp vaikų. Vaiko tėvai arba pagrindiniai globėjai turėtų imtis iniciatyvos aptarti šeimos nario vėžio diagnozę.
Kalbėdamiesi su vaikais, išklausykite jų nuogąstavimus ir kuo geriau atsakykite į jų klausimus. Toliau pateikiame keletą patarimų, kurie padės jums kalbėtis su vaikais apie vėžį:
Kalba, kurią reikia vartoti
- Vartokite terminą „vėžys”. Jis suteikia vaikams konkrečią informaciją ir sumažina sumaištį bei nesusipratimus.
- Kalbėdami apie vėžį, vartokite amžių atitinkančią kalbą. Mažesniems vaikams reikia paprastesnio paaiškinimo. Vyresniems vaikams išsamesnis paaiškinimas padeda sumažinti bejėgiškumo ir baimės jausmą.
Temos, kurias galima aptarti
- Patikinkite vaikus, kad jie nepadarė nieko, dėl ko jų šeimos narys susirgo vėžiu.
- Įsitikinkite, kad jie supranta, jog vėžys nėra užkrečiamas.
- Leiskite jiems žinoti, kad yra normalu, jog jie jaučia daug įvairių jausmų ir kad jūs taip pat jaučiate daug tokių pačių jausmų.
- Pateikite realistišką, bet viltingą situacijos vertinimą ir sutelkite dėmesį į tai, kaip vėžys bus gydomas.
- Leiskite vaikams žinoti, kad jie gali užduoti bet kokius klausimus.
- Atsakydami į klausimus būkite sąžiningi. Galima sakyti „nežinau”.
- Galbūt nenorėsite vaikui pasakoti visų detalių apie vėžį – atsižvelgdami į vaiko amžių, spręskite, ką papasakoti.
- Būkite pasirengę su vaikais aptarti mirtį. Vartokite aiškius, konkrečius terminus. Venkite netiesioginių frazių, tokių kaip „iškeliauja” arba „amžinai miega”. Vaikai gali supainioti miegą su mirtimi. Jie gali bijoti mirti miegodami arba manyti, kad žmogus gali pabusti iš mirties.
- Apsvarstykite galimybę pasipraktikuoti pokalbį su patikimu artimu žmogumi, kuris galėtų pateikti jums pastabų dėl jūsų tono ir parinktų žodžių. Įsitikinkite, kad kalbėdami su vaikais apie vėžio diagnozę esate kuo ramesni.
Veiksmai, kurių reikia imtis
- Pasistenkite, kad vaikų rutina būtų kuo nuoseklesnė, tačiau paruoškite juos galimiems pokyčiams.
- Suteikite vaikams galimybę padėti, tačiau neužkraukite jiems per didelės atsakomybės.
Su gydymu susiję patarimai
- Pasikalbėkite apie gydymo tipus ir gydymo grafiką. Tai taip pat priklauso nuo jūsų vaiko amžiaus ir nuo to, ar jis pakankamai didelis, kad suprastų tokias detales.
- Paaiškinkite, kad gydymas gali turėti sunkiai įveikiamų šalutinių poveikių, tačiau jis vis tiek padeda vėžiu sergančiam žmogui pasveikti.
- Paruoškite vaikus galimiems fiziniams pokyčiams, pavyzdžiui, plaukų slinkimui ar svorio pokyčiams, dar prieš jiems įvykstant.
- Jei ilgesnį laiką būsite ligoninėje, vaikai gali manyti, kad nenorite būti su jais namuose. Palaikydami ryšį padėsite juos nuraminti, kad liga neturi įtakos tam, kaip stipriai juos mylite.
Kaip vėžys gali paveikti šeimos gyvenimą? #
Gali būti, kad nerimaujate dėl to, kaip vėžio diagnozė paveiks jūsų šeimą ir draugus. Supratimas apie galimus jūsų santykių su konkrečiais šeimos nariais ir draugais pokyčius gali padėti jums imtis veiksmų, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu galėtumėte išlaikyti sveikus, vienas kitą palaikančius santykius.
Kaip vėžys paveikia sutuoktinius ir partnerius? #
Vėžio diagnozės poveikis kiekvienai porai yra skirtingas. Kai kurios poros, kartu susidūrusios su vėžio iššūkiais, sustiprina savo santykius, o kitoms dėl vėžio diagnozės patiriamas stresas gali sukelti naujų problemų ir pasunkinti esamas.
Santykiuose gali pasikeisti vaidmenys, pareigos, fiziniai ir emociniai poreikiai, intymumas. Aiškus abipusis bendravimas padeda abiem žmonėms prisitaikyti prie pokyčių.
Besikeičiantys santykių vaidmenys. Vėžys dažnai priverčia keisti įprastus vaidmenis santykiuose. Asmeniui, kuris visada buvo atsakingas arba rūpinosi vaiku, gali būti sunku priimti labiau priklausomą vaidmenį. Tam, kuris anksčiau šių vaidmenų neatliko, gali būti sunku prisiimti atsakomybę ir tapti besirūpinančiuoju. Kai kurie asmenys gali bandyti įgyti tam tikrą kontrolę tapdamas tam tikrų ligos sričių „ekspertu”, jis gali net tapti pernelyg globėjiškas ar kontroliuojantis.
Gali būti, kad kai kurie jūsų santykių pokyčiai jums bus priimtini, o dėl kitų jausitės nepatogiai. Svarbu, kad su partneriu kalbėtumėte apie savo jausmus ir kuo daugiau kartu priimtumėte sprendimus dėl gydymo, slaugos ir kitų klausimų. Jums abiem bus svarbu pasidalyti savo poreikiais ir norais bei išlikti lankstiems.
Pasikeitusios pareigos. Daugumoje santykių kiekvienas partneris kasdieniniame gyvenime atlieka tam tikrus darbus. Vienas partneris gali dirbti kieme ir gaminti maistą, o kitas valyti ir apmokėti sąskaitas.
Jei dėl vėžio ir jo gydymo jaučiatės pavargę arba negalite atlikti įprastų užduočių, jūsų partneriui gali tekti perimti šias pareigas. Jei nebegalite darbą, jūsų partneriui gali tekti grįžti į darbą arba dirbti papildomas valandas, galbūt kartu prisiimant ir slaugos pareigas.
Papildomos pareigos gali tapti nepakeliamos, dėl to gali kilti nusivylimas ir apmaudas, o jūs tuo pačiu metu galite jausti kaltę arba liūdesį. Atviras pokalbis apie sunkumus ir galimus sprendimus padės jums abiem dėl šių pokyčių jaustis patogiau. Svarbu priimti išorinę pagalbą iš draugų, šeimos narių ar specialistų, nors tai gali būti sunku.
Besikeičiantys fiziniai poreikiai. Vėžys ir jo gydymas gali turėti įtakos fiziniams poreikiams, pavyzdžiui, jūsų energijos lygiui ar apetitui. Jūsų partneris gali nesuprasti, kad jums reikia pagalbos, arba nežinoti, kaip padėti, todėl svarbu atvirai kalbėtis ir aiškiai išreikšti savo poreikius. Kartais nusivylimas ir pyktis prasiveržia neteisingai supratus kito asmens elgesį, todėl svarbu, kad abu partneriai kalbėtųsi apie savo poreikius ir rūpesčius.
Kintantys emociniai poreikiai. Kiekvienas partneris gali turėti skirtingų emocinių poreikių, kurie dažnai keičiasi. Diagnozavus vėžį abu žmonės gali patirti liūdesį, nerimą, pyktį ar net beviltiškumą. Abiem partneriams gali prireikti papildomo patikinimo, kad jie vis dar yra mylimi. Poros turi būti jautrios vienas kito kintantiems emociniams poreikiams, atsirandantiems diagnozavus vėžį.
Sutuoktiniai arba partneriai gali norėti apsvarstyti galimybę kartu arba atskirai pasikalbėti su terapeutu. Sutuoktiniams ar partneriams, besirūpinantiems savo mylimuoju, gali būti lengviau išreikšti tam tikrus jausmus vieniems, nebijant įskaudinti ar priblokšti partnerį. Svarbu, kad vėžiu sergantis sutuoktinis ar partneris galėtų išreikšti savo jausmus žmogui, kuris gali susidoroti su tų jausmų intensyvumu ir jų neužgožti.
Seksualinės sveikatos ir intymumo pokyčiai. Vėžys ir jo gydymas dažnai turi įtakos seksualinei sveikatai. Depresija, nuovargis, pykinimas, erekcijos sutrikimai, makšties sausumas ir kiti fiziniai ar emociniai sunkumai gali sumažinti lytinį potraukį arba apsunkinti ar padaryti lytinius santykius skausmingais. Abu partneriai gali jausti nerimą dėl šio klausimo, tačiau nenoriai apie tai kalbėti.
Kiekviena pora turi skirtingą komforto lygį kalbėti apie savo lytinę sveikatą ir intymumą. Jei dalytis savo rūpesčiais ir iššūkiais jums ypač nepatogu, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į terapeutą ar gydytoją. Jie gali pateikti pasiūlymų, kaip valdyti šalutinius poveikius, ir pasiūlyti būdų, kaip palaikyti intymumą.
Ateities planų keitimas. Vėžys dažnai pakeičia poros viltis ir svajones. Jūsų planai išeiti į pensiją, keliauti ar tapti tėvais gali pasikeisti, sukeldami liūdesio ar net pykčio jausmą.
Tai padeda iš naujo įvertinti prioritetus ir kartu nustatyti naujus, trumpalaikius tikslus, pavyzdžiui, užbaigti vėžio gydymą. Dalykai, kurie atrodė svarbūs prieš vėžio diagnozę, gali užleisti vietą naujiems prioritetams, pavyzdžiui, daugiau laiko praleisti kartu. Kai kurių tikslų atidėjimas, o ne visiškas jų pakeitimas gali padėti pažvelgti į ateitį.
Kaip vėžio diagnozė veikia draugus ir suaugusius šeimos narius? #
Vėžio poveikis jūsų santykiams su draugais ir šeimos nariais gali būti labai įvairus, priklausomai nuo kiekvieno iš jų. Skirtingose šeimose vyrauja skirtingi bendravimo ir įveikimo stiliai. Pagalvokite, kaip jūsų šeima reaguoja krizės metu ir kaip šeimos nariai susidorojo su kitomis sunkiomis situacijomis. Tai padės jums suplanuoti naujienų perdavimo ir paramos prašymo strategiją.
Toliau pateikiame keletą pasiūlymų, padėsiančių prisitaikyti prie santykių su draugais ir šeimos nariais pokyčių:
Paskirkite vieną asmenį atsakingu už medicininių naujienų teikimą. Medicininės informacijos kartojimas ir atsakinėjimas į tuos pačius klausimus vėl ir vėl gali būti varginantis ir atimanti daug laiko. Tai taip pat gali kelti stresą, ypač kai kalbama apie jūsų pačių sveikatą. Paprašykite patikimo šeimos nario pasidalyti medicinine informacija su kitais šeimos nariais ir draugais. Jie taip pat gali paskirti užduotis šeimos nariams, kurie pasisiūlo padėti.
Tikėkitės, kad santykiai keisis. Daugelis žmonių gali nežinoti, ką jums sakyti ar kaip elgtis, nes neturi patirties su sergančiais onkologinėmis ligomis. Kai kuriems gali būti baisu sužinoti, kad sergate vėžiu. Kiti galbūt dėl vėžio neteko artimo žmogaus, ir jūsų diagnozė gali sukelti skaudžių prisiminimų. Dėl šių priežasčių kai kurie Jūsų draugai ar šeimos nariai gali nesugebėti suteikti Jums paramos, kurios tikitės.
Nors tai skaudu, stenkitės prisiminti, kad jų reakcija gali atspindėti jų praeities patirtį ir netektis, o ne jausmus jums. Kai kurie draugai ir šeimos nariai gali nuo jūsų atsiriboti, tačiau kiti nustebins jus emocine ir fizine parama visos ligos metu.
Imkitės iniciatyvos kalbėtis. Kai kurie draugai ir šeimos nariai gali vengti kalbėtis su jumis, nes nežino, ką pasakyti. Kiti gali vengti kalbėti apie vėžį, bijodami, kad Jus nuliūdins. Jei jaučiate, kad norite kalbėti apie vėžį, iškelkite šią temą draugams ir šeimos nariams. Leiskite jiems žinoti, kad apie tai kalbėti galima. Patikinkite juos, kad nesitikite atsakymų ir kad norite, jog jie tik išklausytų ir pabandytų suprasti jūsų jausmus.
Taip pat galima pasakyti žmonėms, kai nenorite kalbėti apie vėžį. Kartais galbūt norėsite kalbėtis apie kitus dalykus arba tiesiog pasijuokti su draugais. Susitelkimas į dalykus, kurie jums patinka arba suteikia ramybės jausmą, gali būti svarbus jūsų gerovei.
Leiskite žmonėms jums padėti. Jūsų draugai ir šeimos nariai tikriausiai norės jums padėti, tačiau jie gali nežinoti, ko jums reikia arba kaip paprašyti.
Patarimai, kaip priimti pagalbą:
- Paruoškite sąrašą užduočių, kurias žmonės gali atlikti už jus, pavyzdžiui, skalbti, ruošti maistą ar vedžioti šunį.
- Konkrečiai apibūdinkite kiekvieną poreikį, pateikdami išsamią informaciją.
- Į sąrašą įtraukite ir vienkartinius pavedimus, ir nuolatines užduotis, kad žmonės galėtų padėti įvairiais lygiais.
Palaikykite socialinius ryšius. Kiek įmanoma, stenkitės palaikyti socialinius ryšius su draugais ir šeima. Jūsų draugai gali manyti, kad nenorite būti kviečiami į socialinius renginius, todėl leiskite jiems žinoti, kad norite ir toliau būti kviečiamas toliau.
Taip pat praneškite žmonėms apie savo fizinius apribojimus – dauguma draugų ir šeimos narių mielai suplanuos ramią veiklą, pavyzdžiui, paruošti pietus jūsų namuose ar lėtai pasivaikščioti. Ir nebijokite atšaukti susitikimo, jei esate fiziškai ar emociškai pavargę.
Kaip vėžys gali paveikti jūsų vaikus? #
Galbūt norėsite apsaugoti savo vaikus nuo baimės ir kitų sunkių jausmų. Tačiau svarbu su jais atvirai kalbėtis apie savo diagnozę ir gydymą. Net labai maži vaikai gali pajusti, kad kažkas negerai. Vengdami šios temos, jie gali manyti, kad situacija yra blogesnė, nei yra iš tikrųjų, o tai gali sukelti sumišimo ir baimės jausmus. Atminkite, kad vaikai gali girdėti suaugusiųjų pokalbius ir dar labiau nerimauti, jei jaučia, kad nuo jų slepiamos svarbios naujienos.
Bendravimas padės jūsų vaikams susidoroti su vėžio diagnoze. Tačiau svarbu pateikti vaikų amžių atitinkančią informacija- tai padės jiems suprasti situaciją, tačiau jų neužgoš. Sutelkite dėmesį į dalykus, kurie turės jiems tiesioginės įtakos, pavyzdžiui, jų dienotvarkės pokyčius arba Jūsų išvaizdos pokyčius, kurie gali labiau išgąsdinti, jei yra netikėti.
Vaikų elgesio pokyčiai. Tikėkitės vaikų elgesio pokyčių, kai jie prisitaikys prie pokyčių, atsiradusių dėl vėžio diagnozės ir gydymo. Mažesni vaikai gali tapti įkyrūs ar impulsyvūs. Vyresni vaikai gali tapti pikti arba atsiriboti ir pasitraukti iš šeimos veiklos.
Patarimai, kaip elgtis su vaiko elgesio pokyčiais:
- Stenkitės, kad vaikų dienos rutina būtų kuo įprastesnė.
- Būkite kantrūs.
- Skatinkite vaikus užduoti klausimus.
- Leiskite jiems žinoti, kad kalbėti apie savo jausmus ir baimes yra normalu. Užtikrinkite vaikus, kad jais visada bus pasirūpinta ir kad visada juos mylėsite.
Apsikeitimas vaidmenimis. Suaugę vaikai gali tapti vėžiu sergančio tėvo globėjai – tai pokytis, kuris neretai būna sunkus ir tėvams, ir vaikams.
Savo ir vaikų poreikių derinimas. Būti tėvais sergant vėžiu dažnai būna fiziškai ir emociškai varginantis darbas. Gali kilti klausimas, kaip galite toliau rūpintis savo šeima, tuo pat metu rūpinantis savimi ir susidorojant su vėžio diagnoze.
Peržiūrėkite savo tvarkaraštį, darbų sąrašą, tikslus ir lūkesčius. Pasinaudokite kitų pagalba ir paprašykite pagalbos, kai jos reikia. Taip galėsite mažiau laiko praleisti nerimaudami, o daugiau – džiaugdamiesi savo artimaisiais.
Bendravimo svarba
Geras bendravimas yra svarbus vėžiu sergančių žmonių ir jais besirūpinančių asmenų santykiams. Bendravimo trūkumas dažnai sukelia izoliaciją, nusivylimą ir nesusipratimus.
Sąžiningas, nuoširdus ir atviras kalbėjimas apie jausmus ir asmeninius poreikius mažina santykių įtampą. Jei jums sunku kalbėtis su žmonėmis arba jei atrodo, kad kiti nenori su jumis bendrauti, apsvarstykite galimybę prisijungti prie paramos grupės arba pasikalbėti su konsultantu ar socialiniu darbuotoju.
Tėvystė sergant vėžiu
Būti tėvais sergant vėžiu dažnai būna fiziškai ir emociškai varginantis darbas. Gali kilti klausimas, kaip galima įveikti vėžio diagnozę tuo pačiu metu rūpinantis šeima ir savimi. Pradėkite nuo to, kad persvarstysite savo prioritetus, tvarkaraštį ir darbų sąrašą. Be to, prašydami pagalbos, kai jos reikia, galėsite mažiau laiko praleisti besirūpindami darbais ir daugiau laiko praleisti su artimaisiais.
Gaukite šeimos ir draugų paramą
Jei turite sutuoktinį ar partnerį, pasikalbėkite apie tai, kaip šiuo laikotarpiu gali tekti pasikeisti pareigomis. Išreikškite padėką už jo ar jos paramą. Pripažinkite, kad šios papildomos pareigos gali tapti sunkiai pakeliamos ir sukelti nusivylimą, atvirai pasikalbėkite apie vienas kito apribojimus ir aptarkite galimus sprendimus.
Kiti šeimos nariai, draugai ir kaimynai gali norėti padėti, bet gali nežinoti, kaip. Sudarykite konkrečių užduočių, kurias atlikti jums reikia pagalbos, sąrašą. Užduotys gali apimti vaikų paėmimą iš užsiėmimų, vaikų žaidimų organizavimą, šuns vedžiojimą, maisto produktų pirkimą ar valgio gaminimą. Kai kas nors pasisiūlys padėti, iš sąrašo pasirinkite užduotį, kuri tam žmogui tinka, pavyzdžiui, galite paprašyti vaiko klasės draugo mamos kasdien nuvežti jūsų vaiką į mokyklą. Taip pat gali būti naudinga paprašyti draugo ar šeimos nario koordinuoti šiuos prašymus.
Paprašykite savo vaikų pagalbos
Kai vienas iš tėvų serga vėžiu, vaikai dažnai jaučiasi bejėgiai pakeisti aplinkybes. Paprašę vaikų atlikti namų ruošos darbus, galite padėti jiems pajusti, kad jie gali padėti, tačiau saugokitės, kad nesukeltumėte perteklinių lūkesčių dėl pagalbos namuose – tai gali dar labiau padidinti stresą, kurį vaikas ar paauglys jau ir taip jaučia dėl vėžio diagnozės.
Prašydami vaikų padėti atlikti namų ruošos darbus, atsižvelkite į šiuos patarimus:
- Paaiškinkite, kad jums prireiks papildomos pagalbos ir kad visi šeimos nariai turi prisidėti.
- Naudokite lentelę, kad padėtumėte vaikams ir paaugliams sekti savo namų ruošos darbus. Taip bus aiškūs jūsų lūkesčiai, nes nustatysite, kokias užduotis reikia atlikti ir iki kada.
- Didesnes užduotis atlikite kartu. Pavyzdžiui, norėdami susitvarkyti po vakarienės, galite liepti vienam vaikui nuvalyti stalą, kitam – išplauti indus ar sudėti maisto likučius.
- Paprašykite vaikų padėti vieni kitiems. Paaugliai ir vyresni vaikai gali padėti mažesniems atliekant namų darbus ar nuvedamt į darželį. Mažesni vaikai gali padėti vieni kitiems pakelti žaislus arba sulankstyti skalbinius.
- Leiskite vaikui ar paaugliui žinoti, kad vertinate jo ar jos pagalbą. Padėkokite ir pasiūlykite atlygį už gerai atliktus darbus. Apdovanojimai gali būti šeimyninis kino vakaras, išvyka su ledais arba papildomas laikas prie ekrano.
Atminkite, kad negalite tikėtis, jog jūsų vaikai bus švaros ekspertai arba atliks namų ruošos darbus taip kruopščiai, kaip galėtumėte jūs. Tačiau įvertindami ir džiaugdamiesi jų pastangomis, padėsite vaikams išlaikyti jų motyvaciją.
Iš naujo įvertinkite savo prioritetus
Dauguma tėvų stengiasi viską sutalpinti į savo šeimos dienotvarkę, net ir nesant vėžio diagnozės ir jos apribojimų. Svarbu susitaikyti su tuo, kad viskam neturėsite nei laiko, nei jėgų. Įsitikinkite, kad realiai vertinate, ką išties galite padaryti.
Apsvarstykite galimybę sudaryti sąrašą visko, ką reikia padaryti. Į jį gali būti įtraukti namų ruošos darbai, vaikų priežiūra ir su vėžio gydymu susijusios užduotys. Tada nuspręskite, kurie dalykai jums yra svarbiausi, o kuriuos galite paprašyti atlikti ko nors kito arba tiesiog palikti nepadarytus. Stebėkite šeimos veiklą kalendoriuje, kuriuo dalijamasi arba kurį mato visi šeimos nariai. Kiekvienos savaitės pradžioje arba iš vakaro kartu aptarkite planus.
Norėdami skirti daugiau laiko kiekvieno asmens prioritetams, apsvarstykite šiuos dalykus:
- Pasinaudokite nemokamomis ir pigiomis pristatymo paslaugomis. Pavyzdžiui, daugelis maisto prekių parduotuvių siūlo apsipirkimą internetu ir pristatymą į namus. Internetu galite užsisakyti ir reikiamų drabužių, vaistinės prekių, namų apyvokos reikmenų, mokyklinių prekių.
- Mažiau laiko praleiskite virtuvėje. Jei mėgstate gaminti maistą, pabandykite padvigubinti receptus ir pusę jų užšaldyti, kad kitą kartą gaminti nereikėtų ir turėtumėte paruošto maisto. Kartais gaminkite paprastus patiekalus, pavyzdžiui, sumuštiniai ar kiaušinienė gali pakeisti sudėtingesnį patiekalą. Taip pat galite pasinaudoti sveiko maisto pristatymo paslaugomis arba maistingais paruoštais ir šaldytais maisto produktais, kurių galima įsigyti daugelyje maisto prekių parduotuvių.
- Užuot tvarkę visus namus, sutelkite dėmesį į tai, kas jums svarbiausia. Tai gali būti mažesnės užduotys, pavyzdžiui, kad būtų išplauti indai arba nuo grindų nurinkti žaislai. Jei galite, kartą ar du kartus per mėnesį pasamdykite žmogų, kuris atliktų kruopštesnį visų namų valymą.
- Peržiūrėkite savo šeimos tvarkaraštį. Jei jūsų vaikai užsiima daugybe veiklų, leiskite jiems pasirinkti, kurią veiklą jie norėtų tęsti ar nutraukti. Pabrėžkite, kad geriau nuolat užsiimti mažiau veiklų, nei per daug, nereguliariai jas lankant ir joms ruošiantis.
- Peržiūrėkite savo paties veiklas ir sutelkite dėmesį į vieną ar dvi Jums svarbiausias. Nesiimkite jokios naujos veiklos, kol nežinote, kad turėsite tam laiko ir energijos.
Neretai vėžiu sergantis tėvas ar motina jaučiasi taip, tarsi į kiekvieną dieną turėtų įdėti kuo daugiau meilės ir linksmybių, nes nežino, kokia bus rytdiena. Tai kelia daug nereikalingo streso ir spaudimo tiek jums, tiek jūsų šeimai. Mėginimas per daug užpildyti laiką kartu dažnai visus nuvargina, be to, tai gali baigtis visiškai kitaip, nei tikitės. Verčiau rinkitės mažesnes, lengviau įveikiamas veiklas, kad galėtumėte kokybiškai praleisti laiką su šeima.
Rūpinkitės savimi
Stengiantis pasirūpinti visų kitų poreikius, galite nejučia nepasirūpinti savaisiais. Pasirūpinkite savimi, kad galėtumėte rūpintis šeima taip, kaip norėtumėte. Jei pastebėjote, kad susiduriate su tokiomis problemomis kaip nuovargis, pykinimas, skausmas ar depresija, pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda apie būdus, kaip jas valdyti. Taip pat galite pasiteirauti socialinio darbuotojo apie būdus, kaip užmegzti ryšius su kitais asmenimis, kurie patiria panašias situacijas, prisijungdami prie paramos grupės arba kreipdamiesi į POLA pacientų gidą.
Stenkitės rasti laiko užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, susitikti su draugais ar pažiūrėti filmą. Nesijauskite kalti, kad skiriate laiko sau, kai skalbiniai neišskalbti arba kai jūsų vaikas nori, kad jį nuvežtumėte pas draugą. Laikas, praleistas ilsintis ir užsiimant mėgstama veikla, padeda atstatyti energiją, o tai suteikia jėgų pasirūpinti savo šeima.
Kai vėžys diagnozuojamas vaikui #
Nedaugelis dalykų yra tokie bauginantys kaip gydytojo pasakymas, kad jūsų vaikas serga vėžiu. Šiuo metu tėvai susiduria su savo pačių baimėmis ir sumaištimi, tačiau tuo pačiu metu jiems taip pat tenka susidurti su užduotimi padėti savo vaikui suprasti jo diagnozę.
Ar pasakyti vaikui, kad jis serga vėžiu?
Daugelis tėvų mano, kad gali apsaugoti savo vaiką, nesakydami jam, kad serga vėžiu, tačiau svarbu vaikui jo sveikatos būklę įvardyti kaip „vėžį”. Tėvai taip pat turėtų ją išsamiau apibūdinti, nes jūsų vaikas dalį tų žodžių girdės iš kitų. Galite įvardinti ją vėžio rūšimi, pavyzdžiui, sarkoma, leukemija arba smegenų augliu.
Įvardyti vaiko ligą kaip vėžį yra svarbu – tai padeda sukurti pasitikėjimą, padeda jam jaustis įtrauktam į medicininius pokalbius ir mažina sumaištį. Be to, taip vaikas išgirs apie savo ligą iš Jūsų, o ne iš ko nors kito. Jūsų vaikas taip pat labiau linkęs bendradarbiauti atliekant tyrimus ir gydymą.
Vaikai, kurie nežino apie savo vėžį, savo mintimis užpildo žinių spragas. Pavyzdžiui, jie gali manyti, kad jų liga yra bausmė už tai, kad pasielgė netinkamai, arba kad jie padarė kažką, dėl ko susirgo. Be to, nežinojimas, kas jam yra blogai arba ko tikėtis, gali sukelti vaikui nerimą, stresą ir baimę. Dauguma vaikų jau žino, kad kažkas negerai – jie gali prastai jaustis arba nesuprasti, kodėl dažnai lankosi pas gydytoją ar ligoninėje.
Ką pasakyti savo vaikui
Tai, ką pasakysite savo vaikui, priklausys nuo jo amžiaus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, ką, jūsų manymu, jis gali suprasti. Toliau pateiktoje informacijoje trumpai aprašyta, ką gali suprasti skirtingo amžiaus vaikai:
Nuo 0 iki 3 metų
- Nesupranta, kas tai yra vėžys.
- Bijo, kad medicinos personalas atims juos iš tėvų.
- Bijo medicininių tyrimų, kurių nesupranta.
- Reikia, kad juos užtikrintumėte, jog ligoninėje jų nepaliksite.
- Savaime nesupranta tokių sąvokų, kaip “Bus atliekama procedūra” arba “Keliausime į ligoninę”. Vis dėlto tėvai turėtų papasakoti jiems apie būsimus įvykius paprasta, aiškia ir raminančia kalba.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali baimintis, kad ligoninėje gyvens amžinai. Pasakykite vaikui, kad kai gydymas bus baigtas, jis galės grįžti namo (jei tai tiesa). Jei žinote, kiek dar dienų vaikas bus ligoninėje, pasidalykite šia informacija.
Nuo 3 iki 7 metų amžiaus
- Supranta vėžį, paaiškintą paprastais terminais.
- Ieško konkrečios vėžio priežasties, pvz., kad kažką padarė ar pagalvojo.
- Jiems reikia patikinimo, kad jie patys nesukėlė vėžio.
- Jiems reikia patikinimo, kad jų nepaliksite
- Bijo skausmo. Būkite sąžiningi su vaiku dėl tyrimų ir gydymo, kurie gali sukelti skausmą. Paaiškinkite, kad gydymas taikomas tam, kad jie pasveiktų. Taip pat galite paaiškinti, kad gydytojai gali padėti padaryti gydymą mažiau skausmingą.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali baimintis, kad jiems teks gyventi ligoninėje. Svarbu, kad vaikas žinotų, jog galės grįžti namo (jei tai tiesa). Jei žinote, kiek dar dienų vaikas bus ligoninėje, pasidalykite šia informacija.
7-12 metų amžiaus
- Gali suprasti išsamesnį vėžio paaiškinimą.
- Rečiau mano, kad vėžys atsirado dėl to, kad jie padarė kažką blogo.
- Dažniau supranta, kad jiems reikės vartoti vaistus ir taikyti kitus gydymo būdus, kad pasveiktų.
- Bijo skausmo, todėl būkite su jais sąžiningi dėl galimo skausmo atliekant tyrimus ir gydymą.
- Vaikai girdės informaciją apie vėžį iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, mokyklos, televizijos ir interneto. Pasistenkite paskatinti vaiką pasidalyti su jumis bet kokia sužinota informacija. Informacijos aptarimas kartu padės vaikui, užuot verčiant vaiką nerimauti ar nesuprasti vienam.
Paaugliai
- Gali suprasti sudėtingą paaiškinimą apie vėžį ir gali turėti daug išsamių klausimų. Jiems gali būti įdomu sužinoti daugiau apie savo diagnozę.
- Labiausiai linkę galvoti apie vėžį kalbėdami apie jo simptomus ir poveikį kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, mokyklai, sportui ir draugams.
- Tikėtina, kad apie vėžį išgirs (ar jau girdėjo) iš įvairių šaltinių. Pasistenkite pasiteirauti apie bet kokią informaciją, kurią jūsų paauglys gauna iš kitur. Taip pat sužinokite apie konkrečias paauglio baimes, kad galėtumėte jas aptarti kartu ir (arba) su sveikatos priežiūros komanda.
- Supras ryšį tarp jų simptomų ir vėžio bei gydymo vaidmens.
- Gali norėti dalyvauti priimant sprendimus dėl jų gydymo ar šalutinių poveikių.
- Dažnai jaučia susirūpinimą dėl savo fizinės išvaizdos ir poreikio pritapti prie kitų – jie gali nerimauti dėl plaukų slinkimo ir didelių svorio pokyčių. Sąžiningai pasikalbėkite su paaugliu apie galimą gydymo šalutinį poveikį.
Patarimai, kaip kalbėtis su vaiku apie vėžį
- Prieš kalbėdami su vaiku pasipraktikuokite, ką ketinate pasakyti. Paprašykite patarimo savo vaiko sveikatos priežiūros komandos arba kito tėvo, kuris buvo panašioje situacijoje.
- Kai pirmą kartą kalbėsitės su vaiku, apsvarstykite galimybę paprašyti, kad su jumis būtų kitas žmogus. Tai gali būti kitas šeimos narys, galintis suteikti paramą. Tai taip pat gali būti gydytojas arba slaugytojas, kuris gali padėti išsamiai apibūdinti vėžį.
- Vieno pokalbio su vaiku nepakaks. Dažnai ir trumpai kalbėkitės su vaiku, kad jam būtų paprasčiau pamažu apdoroti informaciją.
- Būkite atviri ir sąžiningi ir skatinkite vaiką užduoti klausimus. Sąžiningai atsakykite į klausimus, net jei tai reiškia, kad nežinote atsakymo ir vėliau reikės pasitikslinti.
- Pasidalykite su vaiku savo jausmais ir skatinkite jį taip pat jais dalytis. Jūs esate svarbiausias savo vaiko informacijos ir paramos šaltinis. Jei jie manys, kad negali pasidalyti savo jausmais su jumis, gali manyti, kad negali jais pasidalyti su niekuo. Tada jie gali jaustis visiškai vieniši.
- Jūsų vaikas gydytojo kabinete ar ligoninėje gali išgirsti žodžių, susijusių su vėžiu. Paaiškinkite šių žodžių reikšmę jiems suprantamu būdu. Pavyzdžiui, chemoterapija – tai „specialūs vaistai, skirti vėžiui išnaikinti”. Navikas yra „gumbas jūsų kūne”.
- Pasikalbėkite su vaiku apie procedūras, kurių jam reikės, ir apie tai, kas vyks kiekvieno gydymo metu. Būkite sąžiningi apie skausmo ir kitų šalutinių poveikių galimybes. Sužinokite daugiau apie vaiko paruošimą medicininėms procedūroms.
- Ieškokite paramos sau, vaikui ir šeimai. Paramos šaltiniai yra ligoninės socialiniai darbuotojai, paramos grupės, individualios ir šeimos konsultacijos, religiniai ar dvasiniai šaltiniai.
Speciali pastaba apie pokalbius su vaiku apie mirtį
Kai kurie tėvai susiduria su iššūkiu padėti vaikui pasirengti mirčiai. Kiekviena šeima turi savo įsitikinimus apie mirtį. Kaip ir kada kalbėtis su vaiku apie mirtį ir mirimą, yra asmeninis sprendimas. Vaikai taip pat turi žinoti, kad jie nebus vieni ir kad sveikatos priežiūros komanda padės suvaldyti skausmą ir kitus simptomus.
Kaip padėti draugui, sergančiam vėžiu? #
Parama vėžiu sergančiam draugui
Jei vienas iš jūsų draugų serga vėžiu, galbūt svarstote, kaip geriausiai jį paremti. Nors norite padėti, gali būti sunku žinoti, ką pasakyti ar padaryti. Svarbu prisiminti, kad nėra nustatytų taisyklių, o kiekviena draugystė yra skirtinga. Būtinai pagalvokite apie unikalią savo draugystės dinamiką ir ja vadovaukitės, kai bandysite palaikyti draugą. Laikykitės paprastumo – nepamirškite, kad dažnai daugiausiai reiškia smulkmenos.
Įprastų bendrų veiklų tęsimas ir po vėžio diagnozės nustatymo gali būti puikus būdas padėti draugui išgyventi gijimo procesą. Jūsų draugui taip pat reikės paramos ir padrąsinimo pasibaigus vėžio gydymui. Pasibaigus gydymui, jūsų draugas bandys atrasti savo „naują normalų” gyvenimo etapą, o draugystė yra svarbi to dalis.
Kaip galiu pasiruošti padėti vėžiu sergančiam draugui?
Prieš kalbėdamiesi su draugu, kuriam diagnozuotas vėžys, apsvarstykite galimybę imtis šių veiksmų:
- Iš anksto supraskite savo jausmus. Sužinoti, kad draugas serga vėžiu, gali būti sunki žinia. Galite jausti daugybę emocijų, pavyzdžiui, sielvartą, liūdesį, pyktį, neviltį ar baimę. Skirkite laiko pripažinti ir susidoroti su savo paties emocijomis, susijusiomis su diagnoze, prieš susitikimą ar pokalbį su juo – taip galėsite išlaikyti dėmesį draugui ir netyčia neapkrausite jo savo emocijomis.
- Sužinokite tai, ką galite, ir priimkite tai, kuo dalijamasi. Jūsų draugas gali nenorėti kalbėti apie savo diagnozės detales dėl daugelio priežasčių. Kartoti tą pačią informaciją daugeliui skirtingų žmonių gali būti fiziškai ir emociškai varginantis darbas. Jei įmanoma, asmens sutuoktinis arba bendras draugas gali suteikti jums pagrindinę informaciją. Užsirašykite ir pakartokite jiems, kad įsitikintumėte, jog turite teisingą informaciją. Jei yra informacijos, kuri nežinoma arba nepasidalijama, nespauskite, kad būtų pateikta daugiau. Atlikite nedidelį tyrimą internete patikimose interneto svetainėse, kad sužinotumėte daugiau apie konkretų gydymą, šalutinį poveikį ir sveikimą, kad geriau įsivaizduotumėte, ką jūsų draugui teks išgyventi.
- Pasiruoškite savo draugo išvaizdos pokyčiams. Nuovargis, svorio kritimas ir plaukų slinkimas yra dažni šalutiniai vėžio ir daugelio vėžio gydymo būdų poveikiai. Vizitą pradėkite nuo žodžių „Gera tave matyti”, užuot komentavę bet kokius fizinius pokyčius.
Kaip galiu padėti vėžiu sergančiam draugui?
Nors kiekvienas vėžiu sergantis žmogus yra skirtingas, pateikiame keletą bendrų pasiūlymų, kaip išreikšti paramą:
- Paprašykite leidimo. Prieš lankydami, duodami patarimus ir užduodami klausimus, paklauskite, ar galite tai daryti ir draugas to nori. Būtinai paaiškinkite, kad pasakyti „ne” yra visiškai normalu.
- Kurkite planus. Nebijokite kurti ateities planų – tai suteiks jūsų draugui galimybę kažko laukti, o tai ypač svarbu, nes vėžio gydymas gali būti ilgas ir varginantis.
- Būkite lankstūs. Sudarykite lanksčius planus, kuriuos būtų lengva pakeisti, jei jūsų draugui tektų atšaukti ar pakeisti laiką – vėžio poveikis fizinei ir emocinei savijautai gali būti nenuspėjamas.
- Juokitės kartu. Juokaukite ir linksminitės, kai galite ir to reikia. Lengvas pokalbis, juokinga istorija, smagus vaizdo įrašas ar paveikslėlis gali praskaidrinti draugo dieną.
- Leiskite liūdėti. Neignoruokite nemalonių temų ar jausmų, jei jie iškyla. Galbūt negalėsite jų ištaisyti, bet galite suteikti paguodą tiesiog būdami su jais. Tai gali būti vadinama „erdvės išlaikymu”.
- Reguliariai susisiekite. Prisiminkite paskambinti ar nusiųsti žinutę. Draugas atsilieps ar atsakys, kai jausis tam nusiteikęs ar turės jėgų.
- Pasisiūlykite padėti. Daugeliui žmonių sunku prašyti pagalbos ar ją priimti, tačiau jūsų draugas greičiausiai įvertins pasiūlymą. Pasiūlykite konkrečius dalykus, kuriais galite padėti, pavyzdžiui, prižiūrėti vaikus, augintinį, nuvežti į susitikimą ar paruošti valgį. Jei jūsų draugas atsisakys pasiūlymo, nepriimkite to asmeniškai.
- Įvykdykite pažadus. Jei įsipareigojate padėti draugui, svarbu, kad savo pažadą įvykdytumėte.
- Elkitės su jais taip pat, kaip anksčiau. Pasistenkite, kad draugo vėžio diagnozė netrukdytų jūsų draugystei – kiek įmanoma, elkitės su jais taip pat, kaip visada.
- Kalbėkitės ne tik apie vėžį. Kalbėkitės apie pomėgius, kasdienius įvykius ir kitas su vėžiu nesusijusias temas. Ateikite pasiruošę pasikalbėti su jais apie tai, kas nesusiję su vėžiu – žmonėms dažnai reikia pailsėti nuo pokalbių apie ligą.
Ką pasakyti vėžiu sergančiam draugui?
Nebijokite kalbėtis su draugu. Geriau pasakyti „nežinau, ką pasakyti”, nei nustoti skambinti ar lankytis, bijant, kad nepavyks parinkti „tinkamų žodžių”.
Štai keletas dalykų, kuriuos galite pasakyti, kad padėtumėte parodyti savo rūpestį ir paramą:
- Man labai gaila, kad tau tai atsitiko.
- Jei kada nors norėsi pasikalbėti, esu čia, kad išklausyčiau.
- Ką galvoji daryti ir kaip galiu padėti?
- Man tu rūpi.
- Aš apie tave galvoju.
Štai frazių, kurios yra nenaudingos ar net žalingos, pavyzdžiai:
- Aš žinau, kaip tu jautiesi.
- Aš žinau, ką turėtumei daryti.
- Esu tikras, kad tau viskas bus gerai.
- Žinau, kad tu tai įveiksi.
- Nesijaudink.
- Kiek laiko tau liko?
Atminkite, kad su draugu galite bendrauti įvairiais būdais, priklausomai nuo to, kaip jis mėgsta bendrauti. Jei su draugu nesusitinkate reguliariai, pagalvokite, gal galite jam paskambinti telefonu, vaizdo skambučiu, parašyti žinutę ar elektroninį laišką, kad parodytumėte, jog jis jums rūpi.
Kaip galiu padėti vėžiu sergančiam draugui atlikti kasdienius darbus?
Vėžiu sergančiam draugui dažnai labai praverčia jūsų pagalba atliekant kasdienes užduotis ir namų ruošos darbus. Turėkite omenyje, kad draugo poreikiai gali keistis, todėl prireikus lanksčiai keiskite savo planus. Praneškite, kad esate pasirengę padėti, jei iškiltų netikėtas poreikis.
Jei draugui sunku priimti praktinę pagalbą, galite švelniai priminti, kad nesitikite, jog jis atsilygins, ir kad tai darote, nes jis jums rūpi. Nebūdami įkyrūs, pasistenkite pasiūlyti konkrečių užduočių, pavyzdžiui:
- Nupirkite maisto produktų.
- Padėkite atlikti namų ruošos darbus, pavyzdžiui, išvalyti namus ar išskalbti drabužius.
- Paruoškite vakarienę ir ją nuneškite. Iš anksto pasiteiraukite apie mitybos apribojimus, taip pat apie tai, kas jiems skanu, nes gydymas gali pakeisti skonio receptorius ir apetitą.
- Suplanuokite vakarą, kurio metu kartu pavakarieniauti ir pažiūrėti filmą.
- Prižiūrėkite vaikus, nuvežkite juos į popamokinius užsiėmimus.
- Nuvežkite draugą į gydytojo vizitus ar procedūras ir iš jų. Pasisiūlykite vizito metu užrašyti gydytojo pateiktą informaciją.
- Eikite kartu pasivaikščioti.
- Pagalvokite apie mažus dalykus, kuriais džiaugiasi jūsų draugas ir kurie daro jo gyvenimą „normalų” ir padėkite jais pasirūpinti.
Dovanų idėjos vėžiu sergančiam draugui
Svarstydami apie dovaną vėžiu sergančiam draugui, nepamirškite jo pomėgių ir interesų. Taip pat pagalvokite apie jūsų santykius – artimam draugui galbūt galėsite padovanoti ką nors kvailo ar neįprasto, tačiau kaimynui ar kolegai iš darbo tikriausiai norėsite padovanoti neutralesnę dovaną.
Keletas idėjų:
- Žurnalai, knygos, garsinės knygos arba dovanų kortelės joms įsigyti.
- Skaitmeninių muzikos paslaugų prenumerata.
- Draugų ir šeimos nuotraukos
- Aksesuarai, pavyzdžiui, auskarai, apyrankės, šalikai, kaklaraiščiai ar skrybėlės
- Jaukumo ir patogumo suteikiantys daiktai, pavyzdžiui, švelnus pledas, pagalvė, pižama ar chalatas.
- Kryžiažodžiai ir Sudoku galvosūkiai.
- Užrašų knygelė.
- Šeimos ir draugų vaizdo žinutė.
- Dovanų kuponai masažui, SPA paslaugoms, restoranams, bilietai į muziejus ar meno galeriją.
- Namų valymo paslaugos.
Prieš atnešdami skintas gėles ar augalus, sužinokite, ar draugas galės juos priimti – gėlės ir kiti augalai gali atnešti žiedadulkių ir grybelių sporų, be to, jie gali būti draudžiami žmogui tam tikro vėžio gydymo metu arba po jo. Kiti dalykai, apie kuriuos turėtumėte pagalvoti, yra bet kokios dovanos, turinčios stiprų kvapą, kad nesukeltų galvos skausmo, pykinimo ar odos reakcijų.
Atminkite, kad nebūtina pirkti dovaną, kad palaikytumėte draugą šiuo įtemptu laikotarpiu. Susisiekti su juo, praleisti kartu laiką ar kitaip parodyti, kad jums rūpi, yra savaime suprantama dovana.
Vaizdo įrašas. Vidiniai ir tarpusavio pokalbiai apie ligą #
Onkologinė liga yra nepatogi tema pokalbiui tiek su pačiu savimi, tiek su šeima, draugais, artimaisiais. Sunku ir pačiam sau pripažinti pokyčius, ir papasakoti aplinkiniams, kas ištiko. Nuo ko būtų verta pradėti? Apie tai – POLA psichologių Eglės Gudelienės ir Astos Blandės pokalbis.
Video įrašas. Pagalbos ratas: nuo pasirūpinimo savimi link santykių kūrimo #
Siekiant padėti sauonkologinės ligos metu, labai svarbu pasirūpinti savimi ir kurti tinkamą santykį su aplinka. Kaip pabrėžė POLA psichologės, kalbėdamos apie pusiausvyros jausmą, kai viduje siekiame patirti harmoniją, labai svarbu pusiausvyros jausmą kurti ir tarp savęs bei aplinkos. Tam reikia susikurti tinkamą pagalbos ratą: tinkamą kiekį žmonių, informacijos šaltinių, įvairių būdų, kas galėtų supti mane, kad nebūčiau vienišas.
Jūs galite gauti nemokamą POLA psichologo konsultaciją #
POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl psichologinės konsultacijos: suteiksime Jums ar Jūsų artimajam profesionalią psichologinę paramą, kad gydymo ir sveikimo procesas būtų lengvesnis.
Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.
Susisiekite su POLA pacientų gidais #
Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.